Vienas anonimu norėjęs likti asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad žada eiti į kursus, kurie padėtų pakeisti darbą. Tačiau jų kaina – apie 3 tūkst. eurų.
„Santaupų turiu apie 4 tūkst. eurų. Ir nežinau, ką daryti – niekada nesu ėmęs kreditų, paskolų ir t. t. Tai nežinau, ar verta sumokėti iškart visą sumą iš savo santaupų, sumokėti dalimis per 3 kartus po 1 tūkst. eurų, ar paimti kokią vartojimo paskolą ir per metus ją grąžinti?
Planuose yra automobilio pirkimas, nes šiuo metu neturiu jokio, uždirbu apie 900 eurų“, – rašė jis.
Nemažai komentatorių neslėpė savo nuostabos dėl kursų kainos, kuri jiems pasirodė neadekvati: „3 tūkst. eurų nuo žmogaus už kursus – verslas nuo nulio.“
Vis tik keli žmonės internautui pasiūlė pasidomėti – galbūt šiuos ar panašius kursus jam gali apmokėti Užimtumo tarnyba.
Jos specialistai tv3.lt portalui komentavo, kad naujos verslo kryptys ir technologijų pažanga reikalauja tobulėjimo ir naujų įgūdžių, dėl to kursų finansavimas gyventojams padeda išlikti konkurencingais ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
Užimtumo tarnyba paaiškino, kiek kursų tipus, jų kainas bei kas ir į kokį finansavimą gali pretenduoti.
Kas gali gauti nemokamus kursus?
Užimtumo tarnyba tv3.lt patvirtino galinti finansuoti naujos profesijos įgijimą ar turimos profesijos tobulinimą asmenims, kurie yra Užimtumo tarnybos klientai ir kuriems yra suteiktas bedarbio ar užimto asmens statusas.
T. y. profesiniame mokyme gali dalyvauti tiek nedirbantys, tiek dirbantys asmenys, kuriems trūksta naujų kvalifikacijų ar kompetencijų besikeičiančioje darbo rinkoje.
Atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad pageidaujantys persikvalifikuoti asmenys patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją.
Tačiau prioritetas ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas tiems, kurie renkasi tas profesijas, kvalifikacijas ir kompetencijas, kurios, pagal Užimtumo tarnybos atliktas darbo rinkos prognozes, buvo nustatytos kaip paklausiausios ir kuriančios pridėtinę vertę.
Anot pašnekovės, klientai gali įgyti tik Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje, formalaus ar neformalaus profesinio mokymo sąrašuose, nurodytas mokymo programas. O prioritetas yra teikiamas regioniniu ar nacionaliniu lygiu paklausioms profesijoms.
Tarnybos atstovė nurodė, kad asmenys, pasirinkę mokymo programą, pirmiausia turi atitikti tos pasirinktos programos reikalavimams (amžius, išsilavinimas ir kt.), jei jie yra numatyti.
Ir pridūrė, kad dėl dalyvavimo mokymo programoje su asmeniu sudaroma dvišalė (klientas ir Užimtumo tarnyba) arba trišalė (Užimtumo tarnyba, klientas, darbdavys) sutartis.
Pagal naują profesiją privaloma išdirbti bent pusmetį
Tarnybos atstovės teigimu, viso to tikslas – kad asmenys greičiau grįžtų į darbo rinką, todėl ir profesinis mokymas yra skirtas motyvuojant asmenis įgyti paklausias profesijas.
„Profesinio mokymo priemonėje dirbantys asmenys gali dalyvauti tuo atveju, kai nustatoma, kad užimto asmens darbdavys yra reorganizuojamas, restruktūrizuojamas ar modernizuojamas ir dėl to būtina įgyti naujų kvalifikacijų ar kompetencijų, siekiant tęsti darbinę veiklą.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ar kompetencijų įgijimo priemonėje gali dalyvauti užimti asmenys, pageidaujantys sudaryti trišalę sutartį arba dvišalę sutartį, kai Juridinių asmenų registre yra nurodyta, kad užimto asmens darbdavys yra reorganizuojamas arba restruktūrizuojamas, kad po mokymo įsidarbintų laisvoje darbo vietoje arba pradėtų savarankišką veiklą“, – dėstė M. Jankauskienė.
Jos aiškinimu, asmenys, baigę mokymus ir įgiję naują kvalifikaciją ar kompetenciją, turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus – per 6 mėn. laikotarpį įsidarbinti ieškant darbo savarankiškai ar padedant Užimtumo tarnybai ir išdirbti ne mažiau kaip 6 mėn. pagal naujai įgytą profesiją.
Arba per 1 mėn. po baigimo pradėti savarankišką veiklą ir išdirbti ne mažiau kaip 6 mėn. pagal naujai įgytą profesiją.
„Todėl asmenims labai svarbu pasirinkti paklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas ar kompetencijas, kad galėtų vykdyti sutartyse numatytas sąlygas“, – pažymėjo pašnekovė.
Kada ir kokie pinigai skiriami?
Atstovė išskyrė, kad mažiausia Užimtumo tarnybos mokymo programų sąraše esanti kaina – 90 eurų. Tai – A1 pagrindinis mokymo kursas pavojingiems kroviniams vežti, programos trukmė – 1 sav.
O daugiausia – net 4921,30 euro – kainuoja 41 sav. trukmės transporto priemonių remontininko modulinė profesinio mokymo programa.
M. Jankauskienė įvardijo, kad, jei asmuo dalyvauja Profesinio mokymo priemonėje, mokymo paslaugų išlaidoms (profesinio mokymo teikėjams) skiriama lėšų suma negali viršyti:
- 5 Minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) (arba 4620 eurų) dydžio kvalifikacijai įgyti;
- 2,5 MMA (arba 2310 eurų) dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai mokymo programos trukmė – nuo 51 val. ir daugiau;
- 1,2 MMA (arba 1108,80 euro) dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai mokymo programos trukmė – 50 val. ir mažiau.
Jei asmuo dalyvauja Neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonėje, anot pašnekovės, neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų išlaidoms (švietimo paslaugų teikėjams) Užimtumo tarnybos skiriama lėšų suma negali viršyti:
- 3 MMA (arba 2772 eurų) dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos trukmė – 51 val. ir daugiau;
- 1,2 MMA (arba 1108,80 euro) dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai mokymo programos trukmė – 50 val. ir mažiau.
O, jei asmuo dalyvauja Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje, skiriama lėšų suma (profesinio mokymo ir šveitimo paslaugų teikėjams) negali viršyti:
- 9 MMA (arba 8316 eurų) dydžio kvalifikacijai įgyti;
- 5 MMA (arba 4620 eurų) dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.
Pašnekovė nurodė, kad 2023 m. paramos mokymuisi priemonėms įgyvendinti buvo panaudota 33,9 mln. eurų, o 2024 m. tam skirta 51,7 mln. eurų.
Kiek asmenų tuo jau pasinaudojo šiemet ir pernai?
M. Jankauskienė išskyrė, kad paramos mokymuisi priemones pernai rinkosi 15,4 tūkst. asmenų, t. y. 9,8 proc. daugiau nei 2022 m. Populiariausias – profesinis mokymas (5,6 tūkst.).
Didžiausią besimokančių dalį, įgijusių kvalifikacijas ir kompetencijas, sudarė vyresni nei 45 metų asmenys – 28,5 proc., jaunimas iki 29 metų – 27,8 proc., vyresni nei 55 m. – 19,5 proc.
Persikvalifikuoti arba įgyti profesiją labiau pageidavo moterys – 61,4 proc.
Pašnekovė atskleidė, kad šiais metais, iki vasario 23 d., paramos mokymuisi priemonėse dalyvauja 3,6 tūkst. asmenų.
Daugiausiai – 1339 asmenys – rinkosi profesinį mokymą. Populiariausios profesijos: individualios priežiūros darbuotojo (268), ikimokyklinio ugdymo pedagogo (142), apskaitininko (125), slaugytojo padėjėjo (106), sunkvežimio vairuotojo (93).
Kur rasti kursus ir kaip išsirinkti?
Tarnybos atstovė spaudai atkreipė dėmesį, kad atsirado naujas įrankis – Švieslentės, padėsiantis įvertinti ir pasirinkti geriausią mokymo teikėją ir tvariausią mokymo programą.
„Šioje švieslentėje yra pateikta informacija apie mokymo teikėjus ir mokymo programas pagal savivaldybes, suteikta galimybė įvertinti mokymo programos paklausą, matyti įsidarbinusių asmenų skaičių ir įvertinti dirbančių pagal darbo sutartį darbo užmokestį“, – aiškino pašnekovė.
M. Jankauskienė atskleidė, kad Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su daugiau kaip 150 profesinio mokymo paslaugų teikėjų, o 2023 m. į Užimtumo tarnybos Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą buvo įtraukta daugiau kaip 500 naujų programų.
„Naujos mokymo programos orientuotos į inovacijas, skaitmenizaciją, inžinerinę sritį, atliepiančios darbo rinkos poreikius.
Tai – inovacijų ir projektų valdymas, dirbtinis intelektas, orlaivių mechaniko mokymo programa. ICA tarptautinis pinigų plovimo prevencijos sertifikatas pažengusiems (ICA 4 lygis) ir kt.“ – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė.
