Šiuos nuostolius, kurie buvo kiek mažesni negu tuo pat laikotarpiu pernai, kuomet jie sudarė 123 mlrd. JAV dolerių, bet gerokai didesni už dešimties metų vidurkį, daugiausia lėmė virtinė audrų Jungtinėse Valstijose, pareiškė Ciuriche įsikūrusi grupė.
Bendri nuostoliai, sausio–birželio mėnesiais patirti dėl gaivalinių nelaimių, buvo beveik dukart didesni už pastarojo dešimtmečio šešių mėnesių metinį vidurkį.
Tai gerokai padidino draudikų išlaidas: „Swiss Re“ skaičiavimais, apdrausti nuostoliai, patirti dėl gaivalinių nelaimių, šiuo laikotarpiu sudarė 50 mlrd. JAV dolerių ir buvo didesni negu tuo pat laikotarpiu pernai, kuomet atitinkama suma, kurią teko padengti draudimo bendrovėms, sudarė 48 mlrd. JAV dolerių.
Kol kas brangiausia šių metų nelaimė yra žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje vasario mėnesį.
Šis pražūtingas žemės drebėjimas sukėlė didžiulių ekonominių nuostolių, kurie, apytikriais vertinimais, sudarė 34 mlrd. JAV dolerių, iš kurių apie 5,3 mlrd. JAV dolerių padengė draudikai.
Tačiau draudikai pirmąjį pusmetį išmokėjo 35 mlrd. JAV dolerių už smarkių audrų padarytą žalą, daugiausia Jungtinėse Valstijose, ir tai sudarė beveik 70 proc. visos per šį laikotarpį draudikų išmokėtos sumos.
Tuo tarpu smarkios liūtys šiaurės Italijoje sukėlė brangiausią su orais susijusį įvykį šioje šalyje nuo 1970 metų. Ekonominiai nuostoliai, apytikriais vertinimais, sudarė 10 mlrd. JAV dolerių ir didžioji jų dalis neapdrausta, pažymėjo „Swiss Re“.
Padidėjus didmiesčius ir mažesnius miestus užklumpančių ciklonų ir potvynių skaičiui, gaivalinių nelaimių kaina toliau didės, įspėjo „Swiss Re“ katastrofų rizikų skyriaus vadovas Martinas Bertoggas (Martinas Bertogas).
Jis sakė, kad apdraustų nuostolių augimą „skatina šiltėjantis klimatas, bet dar labiau – sparčiai didėjanti ekonominė vertė urbanizuotoje aplinkoje visame pasaulyje“.
