Kaip aiškina „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato 2023 m. dėl infliacijos ir išaugusių būsto kainų, rinkoje buvo matoma stabilizacija. Kaip pastebi jis, „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią praėjusių metų ketvirtį buvo atsidūręs žemiausiame nuo 2010 m. lygyje, bet besitęsiantis spartus atlyginimų augimas ir stabilesnės NT kainos pradeda gerinti situaciją.
Per 2023 m. vidutinė būsto paskola sudarė apie 98 tūkst. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 6 proc. Tuo metu sumažėjo įsigyjamų butų vidutinis plotas, kuris praėjusiais metais siekė apie 50 kv. m ir buvo dešimtadaliu mažesnis nei 2021 m. Banko atstovas pastebi, kad įperkamumo problema sprendžiama pasirenkant mažesnį plotą.
Be to, gyventojai vėl dažniau ėmė dairytis į butus. Butų dalis tarp viso būsto finansavimo 2023 m. padidėjo iki 67 proc., o individualių namų dalis mažėjo iki maždaug 30 proc.
Anot „Swedbank“, šalies gyventojai dažniausiai pasirenka įsigyti naujos 2022–2023 m. statybos būstus, kurių energetinė klasė A+ ir A++ – jiems praėjusiais metais suteikta 48 proc. viso būsto finansavimo.
Pasak P. Ladziato, naujos statybos būstą, kuriame panaudoti šiuolaikiški sprendimai, tausojantys aplinką ir taupantys energijos išteklius, gyventojai vertina ir kaip likvidesnį turtą, ir kaip investiciją siekiant mažesnių būsto išlaikymo sąnaudų.
Per 2023 m. „Swedbank“ šalies gyventojams suteikė beveik 6,5 tūkst. būsto paskolų už bendrą 634 mln. eurų sumą.
