Banko „Riksbank“ vykdomoji valdyba sumažino politikoje numatytą normą 25 punktais iki 3,25 proc. Palūkanos šiemet buvo sumažintos jau trečią kartą.
Leisdamas suprasti, kad priemonės gali būti švelninamos toliau, bankas nurodė, kad politikoje numatytos palūkanos šiemet dar gali būti sumažintos dviejuose posėdžiuose politikos formavimo klausimais, jei tik nepasikeis prognozės dėl infliacijos ir ekonominės veiklos aktyvumo.
Banko teigimu, viename iš šių posėdžių palūkanos galėtų būti sumažintos 50 bazinių punktų.
Be to, prognozuojama, kad palūkanos bus kartą ar du mažinamos ir pirmuoju 2025 m. pusmečiu.
„Visi šie pokyčiai leidžia spręsti apie sąlyginai reikšmingą pinigų politikos poslinkį ekspansyvesne kryptimi – dėl to turėtų pagerėti namų ūkių finansinė padėtis, bendrovėms turėtų tapti lengviau investuoti“, – teigiama banko pranešime.
Politikos formuotojai pastebėjo, kad infliacijos spaudimas sumažėjo ir manoma, kad šiuo metu prilygsta planiniam maždaug 2 proc. rodikliui.
Tačiau tolesnės infliacijos perspektyvos nėra aiškios.
Manoma, kad maža ir stabili infliacija bei mažėjančios palūkanos kitąmet turėtų lemti didesnį ekonomikos aktyvumo lygį, pridūrė bankas.
Pasak ekonomistų iš bendrovės „ING“, paskutiniuose dviejuose šiais metais įvyksiančiuose posėdžiuose „Riksbank“ palūkanas greičiausiai apkarpys mažiausiai 50 bazinių punktų. Kadangi Švedija pirmiau nei kitos šalys pradėjo švelninti pinigų politikos priemones, galutinį tikslinį 2–2,5 proc. rodiklį ji taip pat turėtų pasiekti greičiau nei dauguma kitų, sakė ekspertai.