Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį.
Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.
Pagrindinis infliacijos augimo veiksnys buvo elektros kainos, kurios gruodį, palyginti su lapkričiu, išaugo 28,8 proc., o palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais – 45,3 procento.
Švedijos metinė CPIF infliacija (vartotojų kainų indeksas su fiksuota palūkanų norma) šoktelėjo iki 10,2 proc., palyginti su 9,5 proc. rodikliu lapkritį.
Siekdamas stabdyti sparčiai augančią infliaciją, šalies centrinis bankas pastaraisiais mėnesiais smarkiai padidino bazinę palūkanų normą – nuo balandį siekusio nulio iki 2,5 proc. šiuo metu.
Kitas pinigų politikos formuotojų susitikimas numatytas vasario pradžioje.
Bankas pranešė, kad ateityje laukia ir daugiau palūkanų normų padidinimų.
Infliacija visame pasaulyje išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, todėl įvairių šalių centriniai ėmė didinti padidino palūkanų normas.
Visgi Jungtinėse Valstijose infliacija traukėsi šeštą kartą iš eilės, o ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas gruodį sulėtėjo iki 6,5 procento.
