Finansų ministerija pristabdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojus atlyginimų augimą susieti su kainų didėjimu. Pastaroji ministerija parengė tai numatantį projektą, nepaisant Vyriausybės pažadų nesudaryti panašaus teisinio pagrindo didėti infliacijai. Apie tai antradienį rašo "Verslo žinios".
Šis Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektas buvo svarstomas Vyriausybės pasitarime pirmadienį. Tačiau, Finansų ministerijos atstovų prašymu, projektas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę nekeliaus. Jis bus toliau nagrinėjamas ministerijose ir ant Vyriausybės stalo grįš nebent po Naujųjų metų.
Remiantis projektu, minimali mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis (MVA) būtų perskaičiuojami, jeigu per apskaitos laikotarpį vartotojų kainos padidėtų daugiau kaip 4%. Tokia pati tvarka galiotų ir nustatant socialinės apsaugos išmokas.
Apskaitos laikotarpiu siūloma laikyti dvejus metus iki einamųjų metų liepos 1 d., tarkime, 2005-2007 m. liepos mėn.
MMA ir MVA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymu, turėtų būti ne mažiau kaip pusė vartotojų kainų padidėjimo, bet ne mažiau kaip 3% didesni, palyginti su iki tol galiojusiais dydžiais. Palyginimui, Statistikos departamento duomenimis, MMA pernai, palyginti su užpernai, augo 9,5%, MVA - 11,5%.
"Nenorėčiau komentuoti kol darbas nebaigtas, - projekto nesiryžo vertinti Rimantas Šadžius, finansų ministras. - Viskas gali keistis - ir laikotarpiai, ir procentai, ir principai. Gali būti, kad darbo užmokesčio dydžiai šiuo įstatymu nebus indeksuojami, tik socialinės išmokos".
Jaučia populizmo kvapą
Dydžiai, pasak projekto, būtų perskaičiuojami, siekiant "visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas".
Tačiau dar kovą Vyriausybė yra pritarusi Kainų valdymo strategijai, kuria užtikrinama, kad nebus teisinio pagrindo darbo užmokesčio didėjimą "automatiškai" susieti infliacija. Tai viena priemonių Lietuvai bandant įsivesti eurą. Strategijoje rašoma, kad sparčiau nei našumas augantys atlyginimai yra nepagrįsti.
Ponas Šadžius nemano, kad įstatymo projektas prieštarautų strategijai.
"Šiame projekte juk kalbama apie minimalią algą", - sako ministras.
Tačiau projekte užsimenama ir apie prievolę atlyginimus su infliacija susieti ir privačiame sektoriuje, nors nenurodoma, kiek atlyginimai turėtų kilti.
Projekte kalbama apie įmones, įstaigas ir organizacijas, kurios nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir "Sodros" biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų. Siūloma, kad čia valandiniai tarifai ir mėnesinės algos indeksuojamos kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - darbo sutartyje, jei vartotojų kainos per apskaitos laikotarpį padidėjo daugiau kaip 4%.
Tai kelia nuostabą Raimondui Kuodžiui, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovui.
"Nežinau, kaip tokie dalykai suderinami su Konstitucija. Gal kokioje Baltarusijoje ar Venesueloje tai ir teisėta, bet kaip apskritai valdžia gali priversti algas indeksuoti privačiame sektoriuje, neįsivaizduoju, - sako ekonomistas. - Šis punktas smarkiai man kvepia priešrinkiminiu populizmu".
Gali įsukti infliaciją
SADM projektu numatoma, kad konkrečius indeksuotus MMA ir MVA dydžius tvirtintų Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos teikimą ir įvertinusi šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio, nedarbo kitimo tendencijas bei atsižvelgusi į nacionalinio biudžeto galimybes. Vyriausybė, atsižvelgdama į nacionalinio biudžeto ir "Sodros" biudžeto galimybes, turėtų teisę socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžių indeksavimą atidėti 6 mėn.
"Viena vertus, keičiant nuo Vyriausybės priklausančius dydžius - bazines pensijas, valstybės remiamas pajamas, minimalų darbo užmokestį ir pan. - indeksavimas gali padėti išvengti politinių verslo ciklų, kai prieš rinkimus mėginama papirkti rinkėjus didinant biudžetininkų darbo užmokesčius, socialines išmokas ar pensijas. Todėl tam tikras automatinis mechanizmas, kaip šie dalykai keičiami, būtų pageidautini. Kita vertus, bet kokie indeksavimo mechanizmai, kurie keičia algas ir socialines išmokas pagal praėjusių laikotarpių infliaciją, gali potencialiai sukurti infliacijos smagratį - buvusio laikotarpio infliacija padeda didinti būsimųjų laikotarpių infliaciją", - komentuoja p. Kuodis.
