Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad žmogus būsto nepirko vien dėl to, kad nepatiko gatvės pavadinimas.
„Neseniai vieną butą atvažiavęs apžiūrėti žmogus keliskart vis užsimindavo, kad va, jau buvo kitą išsirinkęs, bet nepirko. Galiausiai mane nugalėjo smalsumas ir nesusiturėjau nepaklausęs, kas gi užkliuvo, nes, regis, butas jį tikrai buvo sužavėjęs.
Jis atsiduso ir pažiūrėjęs į žmoną pasakė, kad butas buvo Gaidžių gatvėje. Anot jo, kaip žmones paskui pasikviesi, kaip vaikams teks pasakyti, kur jie gyvena“, – pasakojo NT brokeris.
NT brokerė Daiva Lapatinskienė irgi pasidalijo keliais pavyzdžiais.
„Vienam klientui ieškojau būsto, suradau, atrodo, tinkamą, viskas jam tiko – vieta, aukštas, įrengimas. Tačiau klientui nepatiko, kad ar daugiabučio, ar buto numeris buvo 66. Žmogus sakė, kad per daug šešetų yra blogas ženklas.
Kita kartą turėjau klientą, kuris pardavinėjo butą. Jis rado tinkamą pirkėją, bet tam tikra data atsisakė pasirašyti preliminarią sutartį, nes tuo metu buvo netinkama mėnulio fazė. Tai teko laukti, kol ji praeis, ir tik tada pasirašėme sutartį“, – pasakojo NT brokerė.
Nori gyventi šalia žvaigždžių, o ne nusikaltėlių
M. Mikočiūnas vardijo ir daugiau iš pirmo žvilgsnio tarsi neįprastų priežasčių, kodėl žmonės atsisako pirkti vieną ar kitą būstą.
„Žmonėms svarbi vieta. Jeigu ji turi kažkokį neigiamą aspektą, pavyzdžiui, toje vietoje buvo kapinės ar sąvartynas, tai ten žmonės nenorės gyventi.
Jeigu ankstesnis būsto savininkas mirė, būsimiems būsto pirkėjams svarbu, kur jis mirė – tame būste ar ligoninėje. Jeigu mirė tame būste, gali būti, kad jo žmonės nebepirks. Jeigu būste buvo įvykdyta žmogžudystė, tokį butą ar namą irgi bus labai sunku parduoti“, – pasakojo NT brokeris.
Anot jo, žmonėms labai svarbu kaimynystė ir reputacija.
„Būsimiems gyventojams svarbu, kokie žmonės gyvena šalia, ką jie veikia. Tai turi įtakos ir iš gerosios, ir iš blogosios pusės. Pavyzdžiui, jeigu kaimynai yra žymūs žmonės, tada gyventojai norės šalia jų įsigyti būstą. Tačiau, jeigu kaimynai yra nusikaltėliai – ten būsto žmonės nenorės pirkti.
Taip pat gyventojai vengia pirkti būstą šalia pramonės įmonių, baimindamiesi nemalonių kvapų. Būna, kad butas neįtinka ir dėl to, kad jis neturi automobilio stovėjimo vietos.
Yra buvę, kad atvykus su pirkėju apžiūrėti brangaus būsto senamiestyje, jis paklausė, kur galima pastatyti automobilį. Atsakius, kad bet kur, radus vietą, jis atsisakė tokį butą apžiūrėti“, – vardijo M. Mikočiūnas.
Vis tik, anot jo, ne visada dėl išvardintų priežasčių būstų savininkai nuleidžia kainą, taiko nuolaidas.
„Jeigu tam tikras pavyzdys vis kartojasi, daug žmonių neperka būsto vien dėl nepatinkančio gatvės pavadinimo ar netinkamos kaimynystės, tada kaina gali mažėti. Tačiau, jeigu kažkas neįtiko tik vienam pirkėjui, pardavėjas dar neskubės siūlyti nuolaidų“, – pastebėjo M. Mikočiūnas.
Būsto sandorių daugėja
Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, po truputį gerėjantys vartotojų lūkesčiai dėl ateities atsispindi NT rinkoje.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų – 19 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais, kai buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT objektų.
Vien tik per kovą įregistruota 10,7 tūkst. NT objektų arba 10 proc. mažiau nei pernai kovą (11,9 tūkst.), tačiau 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7,5 tūkst.).
„Kovas tradiciškai yra tas mėnuo, kai nekilnojamojo turto rinka pamažu pradeda įsivažiuoti ir sandorių kreivė pradeda kilti į viršų. Pirmieji du šių metų mėnesiai rinkoje buvo ganėtinai pasyvus, tačiau jau kovą, sulig atėjusiu pavasariu, panašu, pabudo ir NT rinka.
Kol kas aktyvesnis tik vienas mėnuo, ar tai tendencija ir NT rinka atsispyrė nuo dugno – pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Kita vertus, nors atsilikimas nuo praėjusių metų kiek sumažėjo, šiemet NT pardavimai vis dar dešimtadaliu kuklesni nei 2022-aisiais“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 7,4 tūkst. butų pardavimų – 13 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmąjį ketvirtį buvo įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota per 3 tūkst. butų sandorių arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų kovą, bet 33 proc. daugiau nei šių metų sausį.
Vilniuje pirmąjį ketvirtį įregistruota 2,6 tūkst. butų pardavimų arba 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 1,1 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 600 (7 proc. mažiau).
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje taip pat įregistruota 2,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, kai buvo įregistruota 3,1 tūkst. namų pardavimų.
Vien tik per šių metų kovą įregistruota beveik 1 tūkst. namų pardavimų arba 20 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 21 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Vien tik per kovo mėnesį įregistruota daugiau kaip 5 tūkst. žemės sklypų sandorių arba 13 proc. mažiau nei pernai kovą, tačiau 46 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
