Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po pirmos diskusijos antradienį žurnalistams pasakojo, kad keisti mokesčius reikėtų imantis kelių žingsnių.
„Prezidento vertinimu, viešųjų finansų apimtis yra tokia maža, kad lėšų nepriteklius jaučiamas daugelyje viešųjų paslaugų sričių. Ypač socialinės apsaugos, o tai reiškia ir pensijų, ir kitose viešosiose srityse.
Lietuvoje daug metų kalbama apie šešėlinės ekonomikos mažinimą ir biudžetinių resursų efektyvesnį panaudojimą. Prezidento nuomone reikia tiesiog pagreitinti reikalingų sprendimų priėmimą, nes nemažai potencialių įstatymais grįstų sprendimų jau kurį laiką svarstomi Seime.
Prezidento nuomone šalyje yra per mažai kalbama apie mokesčių sistemos teisingumą. Teisinga mokesčių sistema, kai ji tokia taps, stipriai prisidės prie Prezidento gerovės valstybės vizijos įgyvendinimo“, – sakė V. Augustinavičius. Didinti mokesčių teisingumą esą reikėtų mažinti pajamų apmokestinimo netolygumus.
„Net ir Europos Komisija prieš savaitę atkreipė dėmesį, kad kapitalo prieaugiui ir dividendams šalyje taikomas mažesnis pajamų tarifas už darbo pajamų apmokestinimo standartinį tarifą. Mokesčių netolygumų ir privilegijų sumažinimą Prezidentas inicijavo dar rudenį, Seimas dar vis svarsto“, – sakė prezidento patarėjas.
Antra mokesčių sistemos pokyčių kryptis būtų siekis išguiti asmeninių poreikių tenkinimą per įmones.
„Trečia pokyčių kryptis, dėl kurios Prezidentas teiks naują įstatymų inciatyvą – tai tikslas užkirsti kelią mokestinių pasikeitimų chaosui. Nebegali būti taip, kad naujų mokesčių įsigaliojimas arba kiti reikšmingi mokestiniai pokyčiai įsigaliotų po kelių savaičių nuo jų priėmimo vien tik tam, kad sulopyti biudžetą. Tai nepriimtina verslo ir visos visuomenės atžvilgiu“, – nurodė V. Augustinavičius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas džiaugėsi, kad pagaliau imta diskutuoti apie mokesčius. Jis vylėsi, kad diskusijos padės rasti bendrus sprendimus prasidedant naujam politiniam sezonui.
„Mes esame nuoseklūs ir klausimą dėl arbitražo gana seniai keliam. <...> Be abejo, mes netolygumus matome. Pirmiausia tai susiję su darbo pajamų ir kitų pajamų apmokestinimu“, – sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, receptų mokesčiams keisti yra, tereikia jį pasiimti, nueiti į vaistinę ir nusipirkti reikiamų vaistų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė po susitikimo sakė turinti tris žinutes. Pirma, kad privatus vartojimas įmonių lėšomis dar yra gajus.
Viršininkė pateikė duomenis, kad 2019 m. Lietuvos verslas įsigijo beveik 3 tūkst. prabangių automobilių, motociklų, kitokių dalykų. Tai yra 33 proc. daugiau nei 2015 m.
Be to, pernai buvo įsigyta 4,5 karto daugiau NT objektų nei 2015 m., kurie galimai naudojami asmeninėms reikmėms. 540 įmonių yra įsigijusios beveik 1 tūkst. tokių NT objektų.
„Tai čia yra apie stambųjį vartojimą, kai asmeniniai poreikiai dengiami iš įmonės lėšų. Dar išskirčiau pramoginį – turistinį vartojimą, kai už įmonės lėšas vykstama į užsienį ilsėtis, pramogauti ir kitur.
Trečioji dalis, smulkusis vartojimas, prasideda nuo kavinuko, arbatinuko ir baigiasi skalbyklėmis ir skalbimo milteliais“, – kalbėjo E. Janušienė.
Ji pabrėžė, kad jei verslininkai nori pramogauti, sklandyti sklandytuvais, važinėti brangiais automobiliais ir motociklais, tai turėtų daryti asmeninėmis lėšomis.
„Noriu pažymėti, kad privačių poreikių dengimas įmonės lėšomis, nėra trūkumas ar klaida. Dėl to VMI bus griežta ir teisinga, mes taikysim patikrinimus ir skaičiuosime baudas", – žadėjo viršininkė ir užsiminė, kad labiausiai tikrins pastarųjų metų prabangius įmonių pirkinius.
„Teisinga ir efektyvi mokesčių sistema yra viena iš svarbių sąlygų, kuri padėtų įgyvendinti Prezidento gerovės valstybės viziją.
Šių diskusijų tikslas – aptarti svarbiausias viešųjų finansų ir mokesčių kryptis, identifikuoti tikslus, dėl kurių šalies ekspertai iš esmės sutaria, taip pat inicijuoti arba paskatinti reikiamus konkrečius trumpesnio ar ilgesnio laikotarpio žingsnius“, – pranešime nurodė Prezidentūros kanceliarija.
Nors pastaruosius kelerius metus mokesčių surenkama vis daugiau, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis išlieka vienas mažiausių. Dėl to kai kurios sritys mūsų šalyje finansuojamos menkiau.
