Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas, Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus teigimu, daugelį metų žinojo apie sutarties peripetijas, tačiau tylėjo iki šiol.
Iš didelio debesies – mažai lietaus. Maždaug taip galima apibūdinti triukšmą, kilusį dėl „Šiaulių arenos“ koncesijos sutarties.
„Šiaulių arenos“ statyboms tekančių milijonų „kranelius“ sukiojęs Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas iškasė karo kirvį. Po rietenų su partiečiais viešumon mestas „kompromatas“, o gavusieji kirviu į nugarą patys prabilo, kad vertėtų paties E. Pelecko popierėlius pakilnoti. Ir retoriškai klausia, kodėl politikas apie tai tylėjo trejus metus?
Triukšmas dėl sutarties
Viešai prabilta, kad koncesijos sutartis su „Šiaulių arenos“ administratoriumi prieštarauja Šiaulių miesto tarybos sprendimui. Esą politikai nusprendė viena, o tuometinė Savivaldybės administracija pakeitė sutarties turinį.
Dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius sako, kad ginčas kilo dėl koncesijos mokesčio - kada arenos administratorius privalo pats pinigėlius Savivaldybei mokėti.
V. Damulevčiaus žodžiais, Šiaulių miesto taryba pritarusi tokiai sutarčiai su koncesininku, kurioje mokestis Savivaldybei privalomas mokėti tuo atveju, jeigu pelnas perkoptų 6 procentų ribą. Tai yra, viskas, kas viršija šią ribą, turėtų plaukti į miesto biudžetą. Tačiau tokiam sutarties projektui pasipriešino Ūkio ministerija, kadangi jis prieštaravo konkurso sąlygoms. Taigi, anot V. Damulevičiaus, sutartyje ir buvo įrašyta konkurse numatyta sąlyga - jeigu arenos operatorius gauna bent litą pelno - Savivaldybė gali reikalauti savo dalies.
Investuoja į areną
Savivaldybė kiekvienais metais areną administruojančiai viešajai įstaigai „Pramogų sala“ sumoka po 750 tūkstančių litų koncesijos mokesčio. Panevėžio savivaldybė savo arenos operatoriui moka apie porą milijonų litų, o Klaipėda gali mokėti ir iki 2,5 milijono litų.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius sako, kad įstaiga, neskaičiuojant koncesijos mokesčio, per metus uždirba 2-3 milijonus litų, kuriuos skiria arenai išlaikyti ir investicijoms. Pirmaisiais koncesijos metais investuota 1,3 milijono litų, antraisiais - 312 tūkstančių litų, o 2009-aisiais - 57 tūkstančiai litų.
V. Damulevičiaus teigimu, jei ne koncesijos mokestis, arena dirbtų nuostolingai.
Visą laiką žinojo
V. Damulevičiaus žodžiais, apie sutarties ir Tarybos sprendimo neatitikimus prabilo Šiaulių miesto tarybos narys E. Peleckas. Buvęs Naujosios sąjungos atstovas, vėliau pas liberalcentristus perbėgęs statybos bendrovės savininkas Savivaldybėje užėmė aukštus postus ir buvo iškopęs iki mero pavaduotojo kėdės. Tačiau neseniai katė perbėgo tarp jo ir partiečių - E. Peleckas buvo pašalintas iš visų liberalcentristams priklausančių postų. Dabar jis į rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas.
Administracijos direktorius V. Damulevičius sako, kad jam sutarties peripetijos buvo naujiena, tačiau E. Peleckas nuolatos darbavosi arenos priežiūros grupėje ir jam viskas seniai buvo žinoma.
Pats V. Damulevičius sako, kad vertėtų pasidomėti ir paties E. Pelecko darbu arenos statybos priežiūros grupėje.
Susisiekti su E. Pelecku nepavyko - Tarybos narys mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė.
Kaip E. Pelecko vadovautai grupei išlaikyti buvo taškomos milžiniškos ES lėšos, „Šiaulių naujienos atskleidė prieš ketverius metus, dar tuo metu, kai arena buvo statoma.
Priežiūra už pusę milijono litų
Šiaulių arenos statybos kainavo arti šimto milijono litų, o pinigai buvo taškomi neskaičiuojant.
Pavyzdžiui, jau minėtas Šiaulių miesto tarybos narys E. Peleckas abejotinomis aplinkybėmis buvo paskirtas vadovauti arenos statybos priežiūros grupei. Ne visuomeniniais pagrindais, o už šlamančius. Paaiškėjo, kad politiko vadovaujamos grupės „priežiūra“ kainavo apie pusę milijono litų. Už tai buvo mokama ne tik pačiam politikui, bet ir jo žmonos draugei ir buvusiai verslo partnerei.
Prižiūrėjo „savi“
Tarybos narys E. Peleckas buvo pasamdytas kaip individualia veikla užsiimantis asmuo. Su juo sudaryta paslaugos pirkimo sutartis, kurią pasirašė kitas liberalcentristas - tuometinis Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius ir dabartinis miesto meras Genadijus Mikšys.
Lygiai tokia pati sutartis sudaryta ir su projekto finansininke Aleksandra Kucikova bei tuo metu vieno laikraščio redakcijoje plušėjusia Nijole Veršinskiene, kuri pasamdyta administratore, atsakinga už projekto „viešinimą“. N. Veršinskienė anuomet buvo gera E. Pelecko šeimos draugė, vienu metu su E. Pelecko žmona net užsiėmusi bendra veikla - kūrė bendrą televizijos laidą ir kt.
Neturėjo verslo liudijimų
Tuo metu E. Peleckas ir G. Mikšys dar buvo geri partijos draugai, gal dėl to sudarant sutartį su prižiūrėtojais užsimerkta į tokią smulkmaną, kaip teisė verstis individualia veikla.
Paslaugos teikimo sutartį su E. Pelecku Savivaldybė pasirašė 2005 metų birželio 29 dieną, o Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, teisė verstis individualia veikla E. Peleckui suteikta tik liepos 11 dieną. Sutartis su A. Kucikova sudaryta tų pačių metų birželio 30 dieną, o teisę verstis individualia veikla finansininkė įgijo tik liepos 1-ąją. Lygiai taip pat ir N. Veršinskienė sutartį su Savivaldybe pasirašė 2006-ųjų sausio 31 dieną, o verslo pažymėjimą gavo tik kitą dieną. Gal dėl to nė ant vienos sutarties suderinimo lapų nėra Savivaldybės juristės Lauros Steponkienės pavardės - vieta, kurioje turėtų būti jos parašas, - tuščia.
Keistos sąlygos
Tuo metu nei pats E. Peleckas, nei kiti valdančiosios daugumos atstovai garsiai nerėkavo dėl „keistokų“ ir biudžetui nepalankių statybos priežiūros sąlygų.
Sutartyse sulygta, jog sutarties vykdymas negali būti baigtas anksčiau kaip iki kitų metų gruodžio 31 dienos. Tai yra, dar ir po to, kai turėtų būti baigtos statybos. Net ir tuo atveju, jeigu multifunkcinį kompleksą pavyktų pastatyti, ir toliau būtų mokami pinigai.
Solidžios algos
Politikai garsiai nesipiktino ir dėl to, kokios algos mokėtos arenos prižiūrėtojams. Sutartyje su Savivaldybe numatyta, jog grupės vadovui E. Peleckui už pirmuosius 24 mėnesius per mėnesį bus mokama po 7291 litą, o likusiais - po 8750 litų (tai yra beveik tris kartus daugiau už Seimo nario atlyginimą). Iš viso iki sutarties galiojimo pabaigos politikui turėjo būti išmokėta 227500 litų.
A. Kucikovai per mėnesį už paslaugas buvo mokama po 6000 litų - maždaug tiek, kiek mokama merui. Iš viso jai turėjo būti išmokėta 180000 litų. N. Veršinskienei kas mėnesį atseikėta po 5000 litų. Per metus išmokėta apie 60000 litų.
„Šiaulių naujienų“ žurnalistui pavyko savo akimis pamatyti, kaip buvo „viešinamos“ statybos - specialiame aplanke buvo susegtos iškarpos su autoriniais žurnalistų rašiniais. Tuo metu apie arenos statybas buvo itin daug rašoma - ir be N. Veršinskienės pastangų.
- Mykolas Deikus