Suomija, kaip ir jos kaimynės kitos Šiaurės šalys, garsėja dosniu gerovės modeliu, labai apsaugančiu ir naudingu darbuotojams. Tačiau konservatorių ministro pirmininko Petterio Orpo koalicinė vyriausybė sako, kad šaliai ilguoju laikotarpiu reikia didinti konkurencingumą, todėl reikia „eksportu pagrįsto darbo rinkos modelio“.
Pertvarka supykdė profesines sąjungas, jos pažadėjo paralyžiuoti šalį ir priversti vyriausybę nusileisti. Profesinės sąjungos planuoja vasario 1–2 dienomis sustabdyti oro susisiekimą Suomijoje, todėl nacionalinė oro vežėja „Finnair“ atšauks 550 skrydžių, tai paveiks 60 tūkst. keleivių.
Penktadienį visoje šalyje sustos traukiniai, sostinėje neveiks metro, nevažinės autobusai ir tramvajai. Įvairios profesinės sąjungos taip pat ragina stabdyti darbą energetikos sektoriuje, mokyklose ir sveikatos priežiūros tarnybose. Bus paveikta pramonė, restoranai, viešbučiai, pašto tarnyba ir kiti mažmeninės prekybos sektoriai bei paslaugos. Trečiadienį protestą jau pradėjo Helsinkio dienos priežiūros darbuotojai, kai kurios bakalėjos parduotuvės ir gamyklos.
Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE teigimu, protesto judėjime dalyvaus apie 300 tūkst. žmonių, Suomijos profesinių sąjungų centrinė organizacija (SAK) ketvirtadienį rengia masinę demonstraciją.
Tarp vyriausybės numatytų reformų – keičiamos kolektyvinių derybų taisyklės. Siūloma mažinti socialines pašalpas, kad pirmoji nedarbingumo diena būtų neapmokama, taip pat mažinti pašalpas bedarbiams, kuo ilgiau truktų nedarbo laikotarpis, tuo jos būtų mažesnės. Reformos taip pat apriboja teisę streikuoti ir suteikia daugiau darbdavių galimybę derėtis dėl susitarimų vietoje.
Pasak ekspertų, šios reformos yra „labai reikšmingas pokytis“ ir labai susilpnins darbuotojo padėtį. Suomijos pramonininkų konfederacijos (EK) teigimu, dėl tiesioginių ir netiesioginių streikų padarinių bus prarasta apie 360 mln. eurų bendrojo vidaus produkto.
Streikai Suomijoje nėra dažni. Vasario 6 d. kai kuriuose sektoriuose planuojama daugiau kolektyvinių veiksmų.
