Rezervinės gamyklos, kurias valdo valstybinė įmonė „Fingrid“, veikė tris valandas.
Šios gamyklos paprastai paleidžiamos kartą ar du per metus, dažniausiai dėl staigaus ir netikėto gamybos sumažėjimo, o ne dėl trūkumo pavojaus, pažymėjo bendrovės atstovė.
„Šį rytą produkcijos ir importo nepakako vartojimui“, – naujienų agentūrai AFP teigė „Fingrid“ pareigūnė Minna Laasonen.
„Pasiekėme technines importo iš Švedijos ribas, o vėjo gamyba buvo labai labai maža“, – pridūrė ji.
Dvi elektrinės pagamino 200 megavatų, kad būtų užtikrintas gamybos ir vartojimo balansas, pažymėjo „Fingrid“.
Bendrovė teigė, kad šią žiemą bendri atsarginiai pajėgumai sieks apie 600 megavatų, be Suomijoje pagaminamo apie 12 300 megavatų elektros energijos kiekio.
Rugpjūčio pabaigoje operatorė paragino suomius dėl galimo trūkumo šią žiemą ruoštis elektros tiekimo trikdžiams.
Artėjant šaltajam sezonui, Šiaurės šalis tikisi, kad galės pasikliauti savo naujuoju trečios kartos EPR reaktoriumi Olkiluoto-3, kuris elektrą pradėjo gaminti 2021 metų gruodį ir tebėra bandomajame etape.
Remiantis naujausiomis jėgainės operatorės TVO prognozėmis, iki „spalio pradžios“ jis turėtų pasiekti visą 1600 megavatų galią.
Kai Suomija gegužės viduryje po Maskvos invazijos į Ukrainą paskelbė paraišką narystei NATO, kaimyninė Rusija pareiškė sustabdysianti elektros eksportą į Suomiją, motyvuodama mokėjimo problemomis.
Iki tol importas iš Rusijos sudarė apie 10 proc. Suomijoje sunaudojamos elektros energijos ir galėjo siekti iki 900 megavatų.
Suomijos kaimynė Švedija gali tiekti 2400 megavatų, tačiau Švedija taip pat susiduria su galimu elektros trūkumu ir pati jau ėmė naudoti rezervines elektrines.
