Tai numatyta naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje, kurį trečiadienį pristatė ministerija.
Jame kaip tik pateikiamos prognozės, nuo kurių, be kita ko, priklausys ir kitų metų valstybės biudžetas. Jame bus nustatyta, kiek ir kokių mokesčių sumokėsime ir kas kokių išmokų gaus.
Žada, kad pajamos augs greičiau nei kainos
Ministerija prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,3 proc., o 2025 m. – 2,9 proc. Didesnis BVP reiškia ne tik tai, kad bus parduota daugiau prekių ir paslaugų, bet ir mokesčių bus surinkta daugiau, o tai leis daugiau finansuoti viešąsias paslaugas.
Taip pat prognozuojama, kad per šiuos metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augs 1 proc., o kitais metais – 2,5 proc. Beje, pernai kainos išaugo 8,7 proc.
Tuo metu vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje šiemet turėtų padidėti 10,1 proc., o 2025 m. – dar 7,6 proc.
Taigi, jeigu tikėsime Finansų ministerijos prognozėmis, mūsų šalyje atlyginimai augs 10 kartų sparčiau nei kainos.
„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų toliau stiprėti. Atnaujintos projekcijos rodo pozityvias tendencijas – šalies ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta birželį, o infliacija lėtės ženkliau.
Darbo rinkai išliekant pakankamai atspariai, vidutinis atlyginimas šiemet augs dviženkliu tempu. Tai lems tolesnį žmonių perkamosios galios augimą ir skatins vidaus vartojimą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pristatydama Ekonominės raidos scenarijų ji džiaugėsi, kad lietuviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai – vartotojų nuotaikos esą išlieka bene geriausios visoje Europos Sąjungoje.
Paprastai tai reiškia, kad optimistiškai nusiteikę gyventojai yra nusiteikę išleisti daugiau pinigų, o tai skatina ekonomiką.
Vis dėlto G. Skaistė įspėjo, kad šiuo metu yra daug neapibrėžtumo dėl Kremliaus karo prieš Ukrainą, konfliktų Vidurio Rytuose ir kitose pasaulio šalyse. Dėl to prognozės gali pasikeisti tiek į blogesnę, tiek į geresnę pusę.
Tikisi daugiau investicijų
Dėl išliekančios nepalankios geopolitinės situacijos padidėję energetikos nepriklausomumo stiprinimo poreikiai, sparčiau įgyvendinami Europos žaliojo kurso projektai galėtų paspartinti investicinį procesą šalyje labiau, nei numatyta šiame scenarijuje.
Investicijų raida galėtų keistis ir dėl kitų aplinkybių, tarp jų – ir dėl aktyvesnio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo, investicijų į saugumą padidėjimo, monetarinės politikos pasikeitimų bei pokyčių vidaus ir išorės paklausoje.
Pasikeitus gyventojų įpročiams ir elgsenai, namų ūkių finansinei padėčiai, perkamajai galiai bei demografinei situacijai, namų ūkių vartojimo išlaidų raida būtų kitokia, nei numatyta šiame scenarijuje.
Nauji sprendimai (įskaitant būsimus 2025 m. šalies biudžetuose) dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, vėlesnių metų minimaliosios mėnesinės algos paveiktų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio įverčių, yra numatyti šiame scenarijuje.
Atlyginimų raida privačiajame sektoriuje taip pat būtų paveikta esant paklausos svyravimams, pokyčiams darbo jėgoje, užsitęsus dideliam neapibrėžtumui bei nestabiliai situacijai ir pasikeitus įmonių finansinei padėčiai.