NT pirkimas yra labai didelė atsakomybė, nes paprastai ilgam laikui įsipareigojama mokėti milžinišką sumą pinigų, o ir išsirinkti tinkamiausią būstą yra labai sunku. Radę tinkamą NT žmonės linkę jį rezervuoti, pasirašyti preliminarią sutartį ir būti ramūs, kad sunkios būsto paieškos baigėsi.
Tačiau būna ir taip, kad pasirašius preliminarią sutartį dėl buto, jo kaina netikėtai pakyla ir sugriauna visus planus.
Tikino, kad dėl karo kaina nesikeis
Į tv3.lt redakciją kreipėsi į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja Rima (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji papasakojo, kad 2021 m. gruodžio mėn. ji sudarė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo su „S15“ projektu, kurį vykdo NT bendrove „Capital city group“.
Rima prisimena, kad prasidėjus karui Ukrainoje žmonės jaudinosi, ar situacija nepaveiks butų kainos, tačiau įmonė tikino, kad taip nebus: „Visi gyventojai sunerimo ir pradėjo teirautis brokerių, ar negali keistis būto kaina dėl esančios situacijos. Buvo tikinama, kad kaina gali keistis tik dviem atvejais: pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio tarifui arba buto plotui“.
Tačiau, jos teigimu, neseniai bendrovė pakvietė į susitikimą, kurio metu pranešė, kad buto kaina dėl karo pakilo net 17 tūkst. eurų, nors dėl galutinės kainos neva galima derėtis.
„Susitikimo metu pokalbio įrašyti neleido, jokio raštiško pasiūlymo ar įrodančių dokumentų įmonė nepateikia, į žinutes neatsako, tik skambina. Norėčiau įspėti ir kitus žmonės dėl galimos panašios situacijos“, – patirtimi dalijasi Rima.
Statybų sąnaudų kainos išaugo 21,1 proc.
Dėl šio atvejo tv3.lt redakcija susisiekė su „Capital city group“ bendrove, atsakinga už minimą projektą. Įmonės administracija teigė, kad projekte yra virš 50 butų, taigi nežinant konkretaus kliento situacijos esą pakomentuoti negali.
Verslo atstovai pabrėžė, kad dėl sutarties konfidencialumo negali atskleisti jos turinio ir kitų aplinkybių.
Vis dėlto jie paaiškino, kad kainos šuolio priežastis yra Ukrainoje prasidėjusio karo pasekmės statybų sektoriuje. Anot jų, sutriko statybinių medžiagų, žaliavų tiekimas, rinkoje atsirado didžiosios dalies statybinių medžiagų deficitas.
Taip pat esmingai pabrango ne tik energijos ištekliai (kuras), bet ir visos statybinės medžiagos, gaminiai, įrenginiai, mechanizmai ir darbo ištekliai. Jų teigimu, nutraukus metalo ir kitų statybinių žaliavų tiekimą iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sutriko pačios tiekimo grandinės (rinkoje itin trūksta statybinių medžiagų) ir staigiai išaugo statybos sąnaudų kainos.
Pasak bendrovės administracijos, net ir Lietuvos statistikos departamento duomenys, kurie dažnu atveju neatspindi realaus pokyčio, 2022 m. gegužės 30 d. skelbė, kad per metus (2022 m. balandį palyginti su 2021 m. balandžiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 21,1 proc. O šį pabrangimą lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (26,5 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos (17,3 proc.) vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (11,6 proc.) padidėjimas.
„Kaip ir kiti vystytojai susiduriame su šios geopolitinės situacijos padariniais ir dedame visas įmanomas pastangas suvaldyti vis didėjančius statybos kaštus, vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsiradę rinkos pokyčiai verčia ieškoti individualaus kompromiso su kiekvienu iš būsimų pirkėjų“, – tikina „Capital city group“ atstovai.
Laikytis sutarties tapo sudėtinga
Kalbėdami apie nagrinėjamą situaciją bendrovės atstovai tikina, kad kiekvienas vystytojas remdamasis galiojančiais teisės aktais rengia savo sutarties šabloną, su kurio sąlygomis kiekvienas pirkėjas prieš pasirašydamas sutartį turi teisę nesutikti ir derėtis dėl kitokių sąlygų.
„Tačiau dažnu atveju sutartis būna pasirašoma, o tik vėliau pirkėjai įsigilina į pasirašytas sąlygas ir bando joms prieštarauti“, – pasakoja pašnekovai.
Pasak jų, bet kokie pokyčiai preliminariose butų pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti suderinti tarp visų šalių, nesvarbu, kokia bebūtų rinkos situacija – bet kurio vystytojo tikslas yra įgyvendinti sutartyse numatytus įsipareigojimus.
Tačiau, anot pašnekovų, Civilinis kodeksas numato, kad kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis ar neįmanomas, viena iš šalių turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tokiu atveju kiekviena šalis turi teisę spręsti, ar išsaugoti sutartį ieškant kompromiso, ar ją nutraukti.
„Normali taikoma praktika būtų sutarties sąlygas derintis tarp šalių, o ne su trečiosiomis šalimis. Bet kuriuo atveju mes, kaip vystytojas, dedame visas pastangas įgyvendinti įsipareigojimus“, – sako NT projekto atstovai.
Pabrangimą perkelia ant pirkėjo pečių
O Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad dėl staigiai pabrangusių statybos kaštų pasigirsta analogiškų atvejų, kuomet dalį pabrangimo bandoma perkelti ant pirkėjo pečių.
„Manome, kad atsakingi ir patyrę plėtotojai turi sukaupę finansinius rezervus, atsakingai renkasi statybos rangovus, įpareigoja juos laiku pasirūpinti statybai reikiamomis medžiagomis, įranga ir dažnu atveju geba įsivertinti rizikas, siekdami įgyvendinti projektus už su užsakovu sutartą kainą“, – komentuoja M. Statulevičius.
Jo teigimu, tokiu metu ypač aktualus yra vystytojo patikimumas ir gera verslo praktika, kurią verta tikrinti jo anksčiau įgyvendintų projektų pavyzdžiu.
M. Statulevičius pataria, kad atsidūrus tokioje situacijoje pirkėjui verta atidžiai išstudijuoti preliminarią sutartį, žinoti savo teises, o trūkstant žinių ir kompetencijos – konsultuotis su teisininkais ir bandyti rasti abipusiai tinkamą sutarimą. Jo neradus lieka teisminis kelias.
