Štai NT skelbimų portale Aruodas.lt randame, kad brangiausias būstas Paupyje gali atsieiti ir 800 tūkst. eurų. Tiek kainuoja trijų kambarių, beveik 80 kvadratinių metrų ploto būstas. Butas visiškai įrengtas.
Šiek tiek didesni, 3–4 kambarių butai, kurių plotas siekia 90–100 kvadratinių metrų ploto kainuoja daugiau nei 700 tūkst. eurų. Tačiau dar papildomai gali tekti mokėti už automobilio stovėjimo vietą, kurios šiame mikrorajone kainuoja 30–35 tūkst. eurų. Taigi, didesnis būstas Paupyje gali atsieiti ir beveik 1 mln. eurų.
Tuo metu pigiausiai butas Paupyje atsieitų 160 tūkst. eurų. Butas vieno kambario, beveik 35 kvadratinių metrų ploto. Tačiau buto apdaila – dalinė. Todėl jį įsigijus, papildomai dar reikėtų mokėti už įrengimą.
Tuo metu visiškai įrengtą vieno kambario butą Paupyje galima įsigyti už 169 tūkst. eurų.
Kainos prasilenkia su realybe
NT brokeris Mantas Mikočiūnas kalbėdamas apie Paupio mikrorajoną sakė, kad ten susikūrė kažkokia siurrealistinė NT rinka.
„Paupyje pardavėjai čia tarsi mėgina gyventi kitame kainų lygyje. Tokių kainų, kokių ten net nėra, nes realūs sandoriai rodo viena, nors lūkesčiai NT skelbimuose – visai ką kita“, – pastebėjo NT specialistas.
Anot jo, šiuo metu kai kurių pardavėjų lūkesčiai yra visai neadekvatūs.
„Būsto su daline apdaila 1 kvadratinis metras kainuoja 4,5–5 tūkst., o su visa apdaila – 5,5–6 tūkst. eurų, o kai kurie prašo 10 tūkst. eurų už kvadratą. Ir net nesuprasi, iš kur sugalvojamos tokios kainos.
Visi rinkoje kalba apie per didelius pardavėjų lūkesčius, tačiau niekas nesikeičia. Įdomu, kas laukia ateityje“, – svarstė brokeris.
Nedidelė rinka diktuoja aukštas kainas
NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius irgi siūlė žiūrėti ne tik į skelbimuose esančius skaičius, bet į realių sandorių kainas.
„Keli skelbimai, kuriuose pardavėjai už vieną kvadratinį metrą prašo 10 tūkst. eurų, gali sudaryti klaidingą įspūdį. Reikėtų didesnės analizės – lyginti ne tik kelių būstų kainas.
Be to, Paupyje būstų rinka palyginti su kitais mikrorajonais labai maža. Nėra įvairovės, todėl ir kainas pardavėjai kelia“, – sakė jis.
Vis tik jis pastebėjo, kad dažnai pardavėjai nusprendę parduoti savo būstą, žiūri, už kiek būstus parduoda kaimynai.
„Žmonės nenori atrodyti kvailesni, todėl irgi tiek pat užsiprašo. Dažnai jie į pagalbą pasikviečia ir NT brokerius, tačiau kainą nustato patys. Todėl brokeriai ne visada gali įtikinti, kad kaina galbūt neatitinka realios situacijos.
Dar viena priežastis, kodėl Paupyje tokie brangūs būstai yra ta, kad ten nėra antrinės rinkos. Visi būstai ten naujos statybos. Žmonės jų prisipirko, vėliau kainos dar paaugo. Ir dabar jie parduodami nori ne tik atsiimti sumokėtą sumą, bet ir dar uždirbti. O jeigu būstą brangiau įsirengė, prašo dar didesnės sumos“, – pastebėjo NT specialistas.
Anot jo, laikas anksčiau ar vėliau padės sureguliuoti kainas šiame Vilniaus rajone prie Vilnelės.
„Dabar vyksta tarsi eksperimentai, pardavėjai užsiprašo didelių kainų ir žiūri, kaip reaguoja pirkėjai, ar jie sutinka tiek mokėti“, – sakė A. Antanavičius.
NT rinka tapo aktyvesnė
Kelis mėnesius smukusi šalies NT sandorių rinka gegužę sugrįžo į augimo vėžes. Paskutinysis šių metų pavasario mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį buvo rezultatyvesnis ne tik už balandį, bet ir už praėjusių metų gegužės mėnesį, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
„Artėjant vasarai NT sandorių rinka pademonstravo, kad ir nedidelį, bet vis tik augimą. Metinio augimo nebuvome fiksavę jau pastaruosius kelis mėnesius. Labiausiai prie to prisidėjo ūgtelėję žemės sklypų bei gyvenamųjų namų pardavimai.
Tai iš dalies gali būti sietina su vasaros sezonu, kuriam kai kurie gyventojai ruošėsi įsigydami sodybas“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Vis dėlto jis priduria, kad metinis NT sandorių rezultatas šiemet vis dar yra maždaug dešimtadaliu kuklesnis nei 2023-aisiais.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 41,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 9,6 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–gegužę, kai buvo įregistruota 45,7 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per gegužės mėnesį įregistruota 10,4 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 2,5 proc. daugiau nei praėjusių metų gegužę (10,1 tūkst. NT objektų) ir 20,1 proc. daugiau nei šių metų balandį (8,7 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 11,3 tūkst. butų pardavimų – 11,2 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–gegužę, kai buvo įregistruota 12,7 tūkst. butų sandorių.
Vien tik per gegužės mėnesį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – 1 proc. daugiau nei pernai gegužę (beveik 2,6 tūkst. butų) ir 10,8 proc. daugiau nei šių metų balandį (2,3 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 3,7 tūkst. butų pardavimų, arba 17,8 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–gegužę, Kaune – 1,7 tūkst. (8,9 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 970 (10,4 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 3,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–gegužę, kai buvo įregistruota 4,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per gegužės mėnesį pasikeitė beveik 1 tūkst. namų šeimininkai – 8 proc. daugiau nei pernai gegužę (920 namų) ir 17,7 proc. daugiau nei šių metų balandį (840 namų).
Neperkam, palaukim, pakent4kim
Kiek galima lobistus finansuoti per bankus