Žemės įstatymo pataisų priėmimas numato, kad už leidimą statyti valstybinėje žemėje NT vystytojai turės sumokėti iki 75 proc. sklypo turto vertės neįgydamas teisės į nuosavybę. Tačiau šie tikina, kad visas šias išlaidas perkels ant pirkėjų pačių, pabrangindami jiems būstą.
Kainas lemia pasiūla?
Kaip pastebi NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius, NT vystytojai, ekonomistai ir visi, kas netingi teigia, kad reikia didinti NT pasiūlą ir tai išspręs būsto kainų kilimo problemą.
„Patys vystytojai patvirtina, kad būsto kainas reguliuoja pasiūlos ir paklausos dėsnis. Visgi pasiūlos argumentas gerai atrodo tik ant popieriaus. Realiai vystytojams yra naudingas kainų kilimas, todėl vargu ar jie patys kirstų šaką, ant kurios sėdi ir tvindytų pasiūlą, kad tik kaina būtų mažesnė. Greičiausiai jie to nedarys, kad visos sutaupytos lėšos dėl supaprastinto teritorijų planavimo ir t. t. tiesiog nugultų į jų pelno eilutę. Koks verslas to nenorėtų?
Atsiradęs žemės mokestis už teisę statyti būstą valstybinėje žemėje, didins jo kainą. Vėlgi iš pirmo žvilgsnio stiprus ir įtikinantis argumentas, bet iš tikrųjų tai netiesa. Čia netgi vystytojai prieštarauja patys sau, nes pirmiausiai sako, kad kainas sureguliuos pasiūla, o jau vėliau teigia, kad būsto kainas lemia savikaina. Kalbama tai, kas būtų naudinga jiems patiems, o visa tai užmaskuojama susirūpinimu visuomenės interesu“, – pastebėjo NT specialistas.
Anot jo, kuris vystytojas nenorėtų daugiau ir lengviau statyti ir sumokėti mažiau mokesčių?
Siūlo įvesti daugiau mokesčių
Pasak A. Antanavičiaus, NT kainos kyla, nes daug žmonių tiki tolimesniu būsto kainų augimu, pinigų nuvertėjimu ir galvoja, kad investicija į būstą yra geras sprendimas.
„Jie perka po antrą ar trečią būstą. Šalia visa to situaciją stebi didieji rykliai – instituciniai investuotojai. Jie mato puikią progą ateiti į kaistančią rinką, prisipirkti būsto nuomai ir taip vienu šūviu nušauti 2 zuikius – paspartinti būsto kainų kilimą ir taip pasididinti savo portfelio vertę (uždarbį) ir apsunkinti galimybes pirmo būsto pirkėjams įsigyti turtą. Šie tokiu atveju taps nuomininkais institucinių investuotojų nusipirktuose butuose“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Anot jo, NT perka ne tik profesionalai, bet ir tie, kuriems tai bus pirmas ir galbūt viso gyvenimo pirkinys.
„Jiems būsto kainų kilimas yra ne džiaugsmas, o didelis rūpestis. Taigi, realus sprendimas yra tik vienas – vėsinti investuotojus, būsto akumuliuotojus, kurie šiandien būsto rinką mato kaip lengvo uždarbio terpę. Vėsinimas yra galimas tik per papildomą apmokestinimą. Nori pirkti antrą ir paskesnį NT? Puiku – susimokėk valstybei, pavyzdžiui, sandorio mokestį turi Didžioji Britanija. Po to tokie pirkėjai turėtų mokėti ir NT mokestį.
O valstybė savo ruožtu surinktas lėšas galėtų nukreipti į savivaldybių būsto statybas, kurie būtų parama jaunoms šeimoms, specialistams ir t. t. Taip žaidimo taisyklės būtų gerokai vienodesnės ir sąžiningesnės, o atmušus kažkam norą pirkti po keletą būstų, rinkos temperatūra vėstų, atsirastų daugiau galimybių ir pirmo būsto pirkėjams“, – svarstė A. Antanavičius.
Papildomi mokesčiai augins NT kainas
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad rinkai atvėsinti reikia didesnės NT pasiūlos, tačiau abejojo, ar Žemės įstatymo pakeitimo projektas padės vystytojams tą pasiūlą didinti.
„Žinoma, tam tikras aiškumas atsiras Nacionalinei žemės tarnybai, kuri yra valstybinės žemės valdytojas. Tačiau tai augins tiek valstybinių, tiek privačių žemės sklypų kainas. Privatus sektorius matydamas, kad kainos auga valstybiniame sektoriuje, irgi didins savo sklypų kainas. Sklypų savininkai nepraleis progos užsidirbti.
Būstas brangs, nes niekas nenorės atsisakyti savo pelno. Mokestis bus neišvengiamas, o sklypų trūksta“, – sakė LNTPA prezidentas.
Jis skaičiavo, vidutinis 60 kvadratinių metrų būstas Vilniaus mieste pabrangs 12–15 tūkst. eurų.
„Be to, visada statybų sektoriuje jaučiamas spaudimas didinti atlyginimus. Tai statytojai privalo daryti, nes sunku atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, todėl įmonės samdo vietinius darbuotojus, kurie nori didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.
Taip pat kainuoja geresnė architektūra, geresni energetinio efektyvumo reikalavimai. Tai ne visą laiką yra matoma, bet visa tai susideda į bendrą būsto kainą“, – vardijo M. Statulevičius.
Vystytojai tikisi parduoti brangiau?
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Žemės įstatymo pakeitimo projektas padidins ne visų NT projektų kainas.
„O jeigu tų projektų skaičius augs, tai turėsime atvirkščią situaciją – pasiūla irgi išaugs. Ir kažin, ar tas mokestis bus toks didelis, kad vystytojams neapsimokės jo mokėti. Be to, valstybinės žemės projektai sudaro tik nedidelę dalį visų projektų, yra ir kitų alternatyvų. Nemažai dalis vystytojų perka žemę ir joje vysto projektus. Taip pat galima rintis individualią namų ar kotedžų statybas. Visa tai ir kuria didesnę pasiūlą rinkoje.
O rinkos kainą lemia pasiūla. Pas mus didžioji dalis būstų sandorių sudaroma antrinėje rinkoje, tad jeigu kyla statybų medžiagų kainos, tai nebūtinai turi paveikti visą NT rinką. Be to, nevienodai auga statybų kaštai ir apskritai būsto kainos, jos augo 20 proc., o kaštai – 9 proc. Šis skirtumas išaugo vystytojų naudai“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, būstų pasiūlą stabdo neapibrėžtumas, kai kurių komponentų kainos neadekvačiai pakilusios, tačiau NT vystytojai tikisi, kad kainos ims mažėti.
„Ir tikrai yra didelė tikimybė, kad kitų metų antroje pusėje kai kurios medžiagos atpigs. Tad vystytojai nenori dabar pradėti projektų vystyti, nes baiminasi, kad vėliau konkurentai galės pastatyti pigiau. Tad šis laukimas trumpuoju laikotarpiu dar labiau užkelia kainas.
Be to, dalis vystytojų nenori išparduoti visų būstų, tai irgi sukuria pasiūlos trūkumą. Pavyzdžiui, vystydamas projektą vystytojas galėtų parduoti visus būstus, tačiau jis tikisi, kad po pusmečio kaina dar daugiau pakils, todėl vysto tik pusę projekto, o kitą žada vystyti vėliau. Vystytojai tikisi, kad kaštai sumažės, bet būsto kaina pakils“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Anot jo, tokia situacija NT rinkoje nėra tvari. Ekonomisto teigimu, miestai turėtų investuoti į infrastruktūrą, nes šiuo metu vyksta chaotiška miestų plėtra.
„Reikėtų kurti mikrorajonus, kuriuose vystytojai galėtų didinti pasiūlą. Pavyzdžiui, Paupio mikrorajonas, ten viską galima rasti vienoje vietoje ir kirpyklą, ir parduotuvę, ir restoraną. Tokio tipo mikrorajonus reikėtų ir formuoti, galbūt net ir toliau nuo miesto.
Tačiau į tai turėtų investuoti savivaldybės, tačiau pavyzdžiui Vilniaus savivaldybė į tai investuoti neketina. Tada ir toliau miestas plėsis chaotiškai“, – sakė Ž. Mauricas.
Be to, pasak jo, neišnaudojame, ką jau turime, svarstome apie metro, tačiau juk turime geležinkelio linijas, kurių neišnaudojame, juk galėtume padaryti patogesnį susisiekimą su Naująja Vilnia, Lentvariu, Trakais.
Vėsinti rinką siūlo nauju mokesčiu
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos bankas (LB) teigė, kad Finansų ministerijai yra pateikė siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.
Anot LB, šis mokestis turėtų būti progresinis, t. y. pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. turto vertės ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.
„O už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti“, – komentavo LB.
Finansų ministerija teigė, kad artimiausiu metu pristatys NT mokesčio siūlymus visuomenei.
„Įvertinome tarptautinių organizacijų rekomendacijas (Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)), kad mažiausiai ekonomikai žalingi yra turto mokesčiai.
Laikomės savivaldybių savarankiškumo stiprinimo tikslo, todėl matome prasmę nukreipti NT mokesčių pajamas į savivaldybių biudžetus, kurie galėtų būti panaudoti regionų infrastruktūros stiprinimui.
Planuojami pasiūlymai nebus skuboti, jie galėtų įsigalioji nuo 2023 m., paliekant laiko diskusijoms“, – pažymėjo Finansų ministerija.