Per 2013 m. sausį-rugsėjį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, turto areštų skaičius statybos sektoriuje sumažėjo nuo 2683 iki 2077, prekybos sektoriuje atitinkamas rodiklis sumažėjo nuo 2051 iki 1952. Tuo tarpu transporto veikloje turto areštų atvejų per metus padaugėjo nuo 1066 iki 1203. Tarp pramonės įmonių areštų atvejų skaičius išliko beveik nepakitęs ties 990.
„Turto areštų daugumoje probleminių sektorių sumažėjo, tačiau ir toliau pirmose gretose dominuoja tos pačios veiklos – statyba, prekyba, transportas ir pramonė. Pagerėjimas statybos veikloje yra gana ryškus galimai dėl atsigaunančios nekilnojamojo turto rinkos, tačiau renovacija šį atsigavimą galėtų dar paskatinti. Prekyboje pradedamas jausti ir vartotojų pasitikėjimo indekso gerėjimas,“ – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė. „Apie transporto sektorių galime kalbėti tik su pamatuotu atsargumu. Jo neapibrėžtumą didina pastaruoju metu ES mažėję pervežamų krovinių srautai, lėtėjanti Rusijos ekonomika, jos protekcionistiniai veiksmai, siekiant apsaugoti vietinius gamintojus. Todėl transporto sektoriaus situaciją būtina atidžiai stebėti.“
Pasak jos, turto areštas ne tik apriboja įmonės disponavimą turtu, tačiau ir yra įrašomas į įmonės kredito istoriją. Atitinkamai tokios įmonės kredito reitingas bus blogesnis už panašaus dydžio įmonės, kuri nėra turėjusi nei skolų, nei apribojimų dėl turto.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba pavienių jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
