Justinas, kuris šiuo metu įsirenginėja būstą, putplastį vadina aukso vertės medžiaga, nes norint jį įsigyti tektų laukti 2–3 mėnesius. Vyras pasakoja, kad dėl statybinių medžiagų trūkumo ir vis kylančių jų kainų, apsidrausdamas gipso kartono plokštes nusipirko jau dabar, nors jų reikės tik už mėnesio. Statybinių medžiagų kainoms šoktelėjus dvigubai, išaugo ir būsto įrengimo kaina.
„Buvo skaičiuota pagrindinė sąmata apie 30 tūkstančių, dabar, manau, jau ji yra apie 45 ir dar reikėtų perskaičiuoti“, – sako Justinas Guobys.
Išaugusios statybinių medžiagų kainos ir jų trūkumas rinkoje – tikras iššūkis ne tik patiems įsirenginėjantiems būstus, bet ir nekilnojamo turto vystytojams.
Kainos kyla greičiau nei namai
„Tie, kurie pradėjo projektus statyti anksčiau, tie, kurie pardavė būstą dar prie tų senų kainų statybinių, šiandien jie, aišku, turi didelį galvos skausmą ir didelį iššūkį, kaip viską subalansuoti. Kainos kyla, už kiekvieną savaitę turim už statybos darbus mokėti daugiau ir aukštesnę kainą, bet butus jau pardavėm“, – teigia „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Pasak jo, kalbėti apie projektų užbaigimą laiku negali būti ne kalbos. Jie gali užsitęsti kelis mėnesius ar net pusmetį. „Hanner“ vadovas sako, kad nesusitarus su statybinių žaliavų tiekėjais, gali tekti nutraukti sutartis arba su būstų pirkėjais, arba su statybininkais.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas įžvelgia ir kitas grėsmes.
„Visi tie, kurie perka būstus ir yra sumokėję avansą, yra didelė tikimybė, kad tokių prašymų, laiškų iš statytojo gali sulaukti, nes iš tikrųjų didžiulis neapibrėžtumas ir tie patys nekilnojamo turto vystytojai vieną dieną gali paprašyti tų žmonių primokėti, nes kitu atveju jie negalės pastatyti šito namo“, – aiškina jis.
Justinas sako jau girdintis, kad tiems, kurie būstą įsigijo dar prieš statybinių medžiagų kainų kilimą, dabar tenka susidurti su nesąžiningais statytojais, kurie sutaupyti bando naudodami prastos kokybės medžiagas.
„Medžiagos geros kokybės sudėtos, nes namas statytas dar pernai, užpernai statybos pradėtos, bet va, ką girdžiu iš aplinkinių, tai ten prastesnės jau truputį, taupoma yra“, – pasakoja pašnekovas.
Dėl to, kad nenukentėtų statybų kokybė specialistai žmonėms pataria rinktis gerai žinomą rinkoje ir finansiškai stabilų statybų vystytoją.
„Jeigu jau naujas vystytojas nekilnojamojo turto ir prekinis ženklas nėra populiarus rinkoje, tai reikėtų labai labai atidžiai žiūrėti kaip organizuojami darbai, kaip vyksta projekto įgyvendinimas ar ten statybininkus pašnekinti ir nebijoti pasikalbėti turbūt ir statybvietėje“, – sako D. Gedvilas.
Vėl trūksta statybininkų
Pasak vystytojų, situaciją statybų sektoriuje aštrina ir statybininkų trūkumas, nes lietuviai išvažiavo dirbti į Skandinavijos ir centrinės Europos šalis.
Norint, kad darbai būtų atliekami laiku, bendrovės ne tik turi rasti darbuotojų, bet ir kelti jų atlyginimus, o tai taip pat turi didelę įtaką nekilnojamo turto kainai. Vienintelė išeitis – vežtis darbininkus iš Baltarusios, tačiau neva dėl biurokratijos Lietuvoje ir režimo politikos tam taip pat jau kyla kliūčių.
„Turim tokių atvejų – baltarusiai, jie dirba prailgintą pamainą, važiuoja po to į namus pailsėti ir vėl sugrįžta – išvažiavo ir negrįžo“, – atskleidžia A. Avulis.
„Atrodo, statybininkai pas mus nemažai uždirba, tačiau yra didžiulė konkurencija su šešėliais dirbančiais specialistais ir įmonės, kurios oficialiai, legaliai dirba, moka pagal visus teisės aktus numatytus mokesčius, joms yra labai sunku konkuruoti su tais, kurie dirba šešėlyje“, – pasakoja D. Gedvilas.
Specialistai sako, kad metų pabaigoje statybos žmonėms gali kainuoti 22 procentais daugiau.
