Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49.
„Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis. Įprastai galėtume kalbėti apie pajamų, išlaidų ir deficito eilutes, bandyti racionalizuoti vienus ar kitus skaičius, ginčytis dėl užmojų ir galimybių. Tačiau šį kartą esame priversti tai pamiršti ir kalbėti apie kur kas reikšmingesnius dalykus. Priimtas biudžetas išsiskiria kova su pandemija ir jos padariniais, kokių dar nesame matę.
Šiam tikslui skiriame milijardą eurų, kuris garantuos vakcinos nuo Covid-19 pirkimą, verslo ir darbo vietų išsaugojimą, medicininės įrangos ir tyrimų išlaidų sumažinimą, priemokas medikams ir kitiems kasdien sunkiai dirbantiems. Lietuvos žmonių sveikata yra mūsų prioritetas, todėl dedame visas pastangas, kad artimiausiu metu realybė, kurioje gyvename dabar, pasikeistų į gerą“, – pažymėjo Premjerė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministrė atkreipė dėmesį į biudžeto projekte numatytą mažiausių atliginimų ir pensijų didinimą.
„Priimtame kitų metų biudžete, be lėšų skirtų kovai su pandemijos iššūkiais, didėja minimalus mėnesinis atlygis, numatytos lėšos pensijų indeksavimui, ko buvusioji Vyriausybė nesugebėjo įtraukti į biudžetą, didėja „vaiko pinigai“, minimalus mėnesinis darbo užmokestis, ženkliai didėja pensijos, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kęstutis Glaveckas įspėjo, kad dabartinis biudžetas patirs didžiulių iššūkių. Kalbėdamas apie valdančiųjų ir opozicijos ginčus jis apgailestavo, kad lietuviai veikiau „valgo“ vieni kitus, o ne cepelinus. Jis linkėjo ateityje daugiau dirbti visos Lietuvos labui.
Petras Gražulis pripažino, kad kasmet kai kurie Seimo nariai užsiprašo papildomų lėšų projektams apygardose, kuriose jie išrinkti. Jis apgailestavo, kad nepaisant daugybės kalbų apie švietimą, jam nebuvo skirta pakankamai lėšų.
Lukas Savickas atkreipė dėmesį, kad naujai valdžiai atsisakius įtraukti Lietuvos ekonomikos ateities DNR plano lėšas, dalis jame esančių projektų gali vėluoti.
Žygimantas Povilionis džiaugėsi, kad dabartiniame biudžete bene pirmą kartą atsižvelgta į iššūkius užsienio reikalų srityje.
Valius Ąžuolas stebėjosi, kodėl mechaniškai buvo padidintas biudžeto deficitas. Taip esą pastatome save į spąstus, nes 1 mlrd. pandemijai suvaldyti gali neužtekti. Jis taip pat įspėjo, kad dėl padidėjusio deficito kyla grėsmė, kad Lietuvai pabrangs skolinimasis.
Ingrida Šimonytė sakė džiaugiasi, kad koalicija pasitiki Vyriausybe ir Seimu, dėl to, kitaip nei ankstesnė Vyriausybė, biudžete parodo visas būsimas išlaidas.
Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad didžią dienos dalį Seime buvo tik apie 70 Seimo narių. Esą tai parodo, kaip naujai valdžiai rūpi pats biudžetas.
Numatoma, kad 2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11,25 mlrd. eurų.
Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš šių mokesčių: pridėtinės vertės (4,033 mlrd. eurų), gyventojų pajamų (1,838 mlrd. eurų) ir akcizų (1,586).
2021 metų valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 15,82 mlrd. eurų.
Daugiausia lėšų kitąmet bus skirta šių ministerijų sritims: Socialinės apsaugos ir darbo (4,384 mlrd. eurų), Finansų (1,854 mlrd. eurų), daugiau nei po 1 mlrd. eurų – Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos, Susisiekimo.
Biudžeto asignavimai viršys pajamas 4,57 mlrd. eurų. Šias lėšas Lietuvai reikės per kitus metus pasiskolinti ir kada nors ateityje grąžinti.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį žurnalistams sakė, kad iš viso kitais metais skolos aptarnavimui Lietuvai reikės pasiskolinti 5,5 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų bus skiriama anksčiau paimtų paskolų grąžinimui ir palūkanų mokėjimui.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis Valius Ąžuolas užsiminė, kad didžiausia opozicinė frakcija už naujos Vyriausybės biudžeto projektą nebalsuos, nes jame yra numatyta per didelis deficitas.
Tuo metu valdantieji ne kartą viešai argumentavo, kad ankstesnė Vyriausybė esą dirbtinai įtraukė dar nepatvirtintas pajamas iš Europos Sąjungos ir neįtrauktos būtinos papildomos išlaidos koronavirusui valdyti. Taigi, taip deficitas neva dirbtinai buvo sumažintas.
Finansų ministerijos duomenimis, atnaujintame biudžete išlaidos padidintos daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų. Didžiausią jų dalį planuojama skirti koronaviruso pasekmių mažinimui.
