Bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas Rolandas Grikšas paaiškino, kad pagrindinė rekuperatorių funkcija yra patalpose esančio, pašildyto arba atvėsinto, oro temperatūros išnaudojimas, kad į patalpas patenkantis šviežias oras būtų komfortiškos temperatūros.
„Skirtumas nuo visiems įprastos ventiliacijos ar patalpos vėdinimo yra toks, kad vėdinimo atveju į patalpas tiesiog įleidžiama šviežio oro, jo temperatūra ir drėgmė yra tokia, koks oras yra už lango. Per kokį įrenginį patenka tas šviežias oras, čia jau inžinerija: gali būti atviras langas, gali būti vamzdis su ventiliatoriumi, gali būti oro tiekimo „šachta“, tačiau visais atvejais tai bus tiesiog ventiliacija. O rekuperacijos atveju viduje cirkuliavusio oro energija panaudojama, kad atkeliaujantis šviežio oro srautas būtų komfortiškas patalpose esantiems žmonėms“, – pasakojo įrangos ekspertas.
Specialistai pabrėžia rekuperacijos svarbą
Jam antrino ir nekilnojamojo turto brokeris Arūnas Adamonis. Esą pasikeitus būstų statybos tendencijoms, rekuperacijos poreikis labai išaugo.
„Kai prasidėjo „ėjimas“ į A klasę, kitaip sakant, namų sandarinimas, kad jie kuo labiau prilygtų šiltnamiams, atsirado poreikis ventiliuoti. Prieš kelis dešimtmečius statytuose senuose namuose mediniai langai nebuvo sandarūs, vyko mikroventiliacija, o kai pradėti statyti sandarūs plastikiniai langai, kad jie kuo daugiau energijos sulaikytų name, tada reikėjo sugalvoti, kaip kovoti su pelėsiu, oro pasikeitimu, todėl atsirado visokio tipo mikroventiliacijos“, – teigė jis.
O svarstantiems, ar namuose reikalinga rekuperacinė sistema, R. Grikšas sako, kad vienareikšmiškai.
„Žmonės klausia, ar jiems tikrai reikia rekuperacijos. Sakau: ar tikrai jums reikia kvėpuoti? Gal tik pavalgyti užtenka, šiltai gyventi, o kvėpuoti nebereikia“, – ironizavo jis.
Kyla pavojus sveikatai
Pasak jo, svarbu rekuperacinę sistemą gerai suprojektuoti, pritaikyti prie būsto gyventojų poreikių ir skirtingų erdvių. Tačiau tokia sistema labai svarbi, esą pasitaiko, kad namą įsirengę ar renovavę žmonės tik jame kurį laiką pagyvenę supranta, kad nėra kuo kvėpuoti ir pamiršo įsirengti rekuperaciją. Tiesa, tokiu atveju sprendimas taip pat yra – mini rekuperatorius.
Nekilnojamojo turto brokerio A. Adamonio teigimu, ne visi susimąsto, kaip greitai uždaros patalpos prisipildo anglies dioksido, ypač miegamieji kambariai, kurių durys naktį būna uždaromos. Taip pat jis turi paaiškinimą, kodėl statydami ar renovuodami būstą žmonės neįsirengia rekuperacinės sistemos.
„Kai skauda ranką, einam pas daktarą, kai sugenda automobilis – važiuojam į servisą, o namų statyboje, toks jausmas, kad visi lietuviai viską patys žino geriausiai, išmaniausiai. Įlendam į forumą ar į ChatGPT, susižiūrim, ko reikia ir padarom. Ne, tai yra nesąmonė“, – pabrėžė A. Adamonis.
Pašnekovai sutartinai akcentavo šiuos du dalykus: projektą ir racionalius inžinerinius sprendimus. Pasak R. Grikšo, standartiniame bute ar name rekuperacijos įrangos projektas kainuoja nuo 200 iki maždaug 700 eurų. Turėdami projektą nagingesni tautiečiai patys gali susimontuoti ortakius ar rekuperatorius, tačiau svarbu, kad projektas būtų parengtas kokybiškai.
Daugiau apie rekuperatorius, jų galimybes bei naudą – naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Statybų gidas“.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 10 val. naujienų portale tv3.lt, platformoje TV3 Play ir TV3 televizijos You Tube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
