Kaip trečiadienį pranešė ministerija, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, dar gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.
„Dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams, padeda jiems įsikurti mūsų šalyje. Karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja. Laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis ir tikėtina, kad artėjant žiemai, jis dar padidės. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Remiantis savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų už rugsėjo mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 2021, Kauno miesto – 426, Klaipėdos miesto ir rajono – po 275, Kauno rajono – 176, Šiaulių miesto – 161, Vilniaus rajono – 142.
Mažiausiai kompensacijų mokama Pagėgių (trys gavėjai), Panevėžio rajono (keturi gavėjai), Rietavo, Neringos ( po penkis gavėjus) ir Birštono (septyni gavėjai) savivaldybėse.
Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.
Daugiausia lėšų už rugsėjį bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje (daugiau kaip 235 tūkst. eurų), Kaune (daugiau kaip 136 tūkst. eurų), Klaipėdoje (103 tūkst. eurų).
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.
Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už devynis mėnesius.
