Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo kitų metų numato dvi pensijų indeksavimo kryptis – papildomą individualios pensijos dalies arba apskaitos vienetų indeksavimą ir bendrosios pensijos dalies skaičiavimo pasikeitimą.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis yra susieta su gyventoju sukauptu stažu ir teisės aktais tvirtinamu bazinės pensijos dydžiu. Tuo metu individualioji – su per karjerą gauto atlyginimo santykiu su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.
Ministerijos teigimu, dabar didžiausią bazinės pensijos didinimo naudą gauna didesnių pensijų gavėjai, t. y. asmenys, kurie turi daugiau darbo stažo. Ji siūlo keisti tokį skaičiavimą ir nustatyti, kad asmenims, turintiems nuo minimalaus iki būtinoji stažo, būtų mokama visa bazinė pensija (o ne jos dalis, proporcinga turimam stažui). Pakeitus bendrosios dalies skaičiavimą, vidutinė senatvės pensija, neturint būtinojo stažo, didėtų apie 50 eurų.
Kitas ministerijos pasiūlymas – didinti apskaitos vienetų vertę, arba individualią pensijos dalį tam skiriant lėšų, kurios dabar pervedamos į „Sodros“ rezervą. Tai reiškia, kad papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc. suplanuoto „Sodros“ einamųjų metų biudžeto pertekliaus.
Nesąžiningas sprendimas?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė suprantantis valdžios norą spręsti skurdo rizikos problemą. Anot jo, naujas pensijų indeksavimas gerokai sumažins skurdo lygį.
„Šis sprendimas gana efektyvus ir greitas, norint sumažinti skurstančių pensininkų dalį Lietuvoje. Tikslas ir priemonės yra labai aiškios. Tačiau pensijos labiau didės tiems žmonėms, kurie kažkodėl neturi sukaupę būtinojo darbo stažo. Šių žmonių istorija yra tarsi nurašoma, mes nežinome, kodėl jie nesukaupė reikiamo darbo stažo. Jeigu jie turi sukaupę 17, 18 ar 19 metų, ką jie veikė? Kodėl jie nedirbo?
Ir valdžia sako, tebūnie ir nurašykime tuos jų paklydimus. Turbūt nemažai yra istorijų, kai žmonės dirbo savarankiškai. Aišku, prieš 20 metų buvo mažiau galimybių dirbantiems savarankiškai mokėti mokesčius. Todėl jie dirbo neapskaitytoje ekonomikoje“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, šis sprendimas ateities kartoms duos neigiamą toną, jeigu neturi būtinojo stažo, tai gal jo ir nereikia? Užteks dirbti, pavyzdžiui, 18 metų, o likusius metus galima dirbti neoficialioje ekonomikoje.
„Atrodo, kad nesvarbu, kiek sukaupei darbo stažo, juk vis tiek gausi bazinę pensiją. Turint omenyje, kai registruotas nedarbas Lietuvoje gana didelis, viskas atrodo gana dviprasmiškai. Tarsi skatiname žmones įsitraukti į darbo rinką, tačiau tuo pačiu sakome, kad jų pensija didės nepriklausomai nuo darbo stažo. Nežinau, ar tokiems sprendimams visuomenė yra subrendusi“, – svarstė T. Povilauskas.
Anot jo, dabartinis pensijų mechanizmas nėra blogas, pensijos didinamos atsižvelgiant į žmonių sukauptą darbo stažą.
„Nauju indeksavimu tarsi bandoma žaisti, bazinė pensijų dalis didinama neatsižvelgiant į darbo stažą. Taip pat didinama individualios pensijos dalies apskaitos vieneto vertė. Tokiu būdu stengiamasi švelninti padėtį, nes apskaitos vieneto vertės didinimas aktualesnis tiems, kurie jau turi būtinąjį darbo stažą.
Tai yra puikus įrodymas, kad „Sodra“ gauna daugiau pinigų nei išleidžia. Esant pigių pinigų erai „Sodrai“ neverta juos laikyti sąskaitoje, jeigu trūks pinigų, jų pasiskolins. Todėl norima pinigus išleisti, kad pensijos būtų didesnės“, – komentavo ekonomistas.
Nesukaupė darbo stažo dėl paaiškinamų priežasčių
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigė, kad žmonės nesukaupė darbo stažo dėl aiškių priežasčių.
„Mažų pensijų gavėjai skursta, o skurdą reikia mažinti. Be to, skirtingos priežastys lemia, kodėl gyventojai sukaupė nedidelį darbo stažą. Vieni dirbo nelegaliai, o kiti po nepriklausomybės susidūrę su sunkmečiu prarado darbus, todėl nedirbo, o vėliau emigravo ar bandė gyventi iš atsitiktinių darbų, išsiimdami verslo liudijimus ar individualią veiklą. Juk tuo laikotarpiu, savarankiškai dirbę žmonės nebuvo įtraukiami į „Sodrą“. Tik vėliau buvo buvo išplėstas socialinis draudimas ir jų atžvilgiu. Šie žmonės buvo patekę į sunkią situaciją, todėl išėję į pensiją, neturi sukaupę privalomo darbo stažo.
Todėl šiuos žmones ir tuos, kurie dirbo nelegaliai atskirti labai sunku arba net neįmanoma. Todėl valdžios pasirinkimas nėra lengvas. Ji turi didinti pensijas arba visiems nesukaupusiems stažo arba niekam“, – pastebėjo R. Lazutka.
Anot jo, apskritai, ko gero, geriausias pasirinkimas būtų visiems proporcingai indeksuoti pensijas.
„Tada pensijos didėtų ir tiems, kurių pensijos yra mažesnės. Tačiau tiek daug pinigų nėra. Todėl, žinoma, kad gali kilti nepasitenkinimas tų žmonių, kurie ilgai ir sąžiningai dirbo. Jie jausis neįvertinti. Jiems atrodys, kad neapsimokėjo sąžiningai dirbti.
Tačiau tuo pačiu metu trūkstant pinigų pensijų didinimui, kitos išeities nėra. Juk negalima palikti žmonių su mažomis pensijomis, jeigu jie anuomet patyrė sunkumų įsidarbindami ar dirbdami savarankiškai“, – sakė profesorius.
Kitas Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis irgi sutiko, kad reikia remti mažų pensijų gavėjus.
„Tačiau šiuo metu priimtas valdžios sprendimas nėra lengvas, nes pensijoms didinti pinigų skiriama mažai. Tad buvo priimtas sprendimas pensijas didinti tiems žmonėms, kurie ne dėl savo, o kiti ir dėl savo kaltės nesukaupė reikalingo darbo stažo.
Visada bus, kurie ginčys tokį valdžios sprendimą. Viskas priklauso nuo žmonių pažiūrų, pavyzdžiui, socialdemokratai sakys, kad taip ir turi būti, pensijos turi būti didinamos, tiems, kurie mažai gauna. Konservatyviai mąstantys žmonės galvos priešingai, nors būtent konservatorių valdžia sutiko didinti pensijas. Tai yra ir vertybių klausimas“, – pastebėjo profesorius.
Pensininkai labiausiai skursta
Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad daugumos pensinio amžiaus žmonių situacija Lietuvoje yra bloga. Anot jo, mažos pensijos yra yra viena opiausių bėdų, kurias būtina išspręsti.
„Yra žmonių, kurie pablogėjus sveikatai jau nebegali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga slauga. Didžioji dauguma žmonių jos negali gauti, nes neturi kaip už slaugą susimokėti. Tad jų slauga tenka rūpintis artimiesiems.
Taip iš gyvenimo yra eliminuojami du žmonės. Vienas žmogus, kuris serga ir negali susimokėti už slaugą, ir kitas, kuris juo rūpinasi, todėl dažnu atveju negali dirbti. Jis praranda kvalifikaciją ir galimybę grįžti į darbo rinką“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasak jo, mažų pensijų indeksavimas didesne apimtimi yra tikslingas, kaip tai yra daroma ir su darbo užmokesčiu.
„Minimalus atlyginimas, skaičiuojant procentaliai, pastaruosius kelerius metus, auga gerokai greičiau nei vidutinis atlyginimas. Tad didinant pensijas pasirinktas panašus modelis, kuris daugiau mažiau yra tinkamas. Juk turime, kažkaip užspausti žaizdą, kuri yra atsivėrusi. Ypač kalbant apie tuos žmonės, kurie turi sveikatos problemų ir kuriais rūpinasi giminaičiai. To neturėtų būti. Žmogus, kuris dirbo visą gyvenimą, turi oriai gyventi“, – teigė M. Dubnikovas.
Taip pat jis nesutinka, kad dabartinis indeksavimas pastūmės žmones nebekaupti darbo stažo, o užsiimti nelegalia veikla.
„Tai būtų absurdas, jeigu žmonės nedirbtų dėl to, kad gautų minimalią pensiją. Tai yra klystkelis kuriuo pasuks labai mažai žmonių.
Be to, nelegalus darbas jau yra atgyvenęs, ypač per šią pandemiją žmonės suprato, kad mokėti mokesčius apsimoka. Žmonėmis, kurie mokėjo mokesčius valstybė šiuo sunkiu metu pasirūpino, jie gavo išmokas“, – tikino M. Dubnikovas.
Didinama apskaitos vienetų vertė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad naujos pensijų didinimo priemonės yra papildomos priemonės greta indeksavimo.
„Jei rudens ekonominės raidos scenarijus bus panašus į pastarąjį, 2021 m. birželio mėn., visos socialinio draudimo pensijos didės apie 8 procentus.
Kalbant apie papildomą pensijų didinimą pirmiausiai apsispręsta sparčiau didinti pensijų apskaitos vienetų vertę, o tai reiškia, kad pirmiausiai socialinio draudimo pensijos didės tiems, kurie mokėjo daugiau įmokų ir jas mokėjo ilgiau. Būtent socialinio draudimo įmokos yra pagrindas diferencijuoti socialinio draudimo išmokas.
Todėl didėjant ir individualiosios pensijos dalies vertei, vis labiau už įmokų mokėjimą atlyginama tiems, kurie įmokų sumokėjo daug ir ilgai. Primename, kad vieną pensijos apskaitos vienetą asmuo įgyja, jei per metus sumoka pensijų draudimo įmokas nuo metinės vidutinio šalies darbo užmokesčio sumos“, – komentavo ministerija.
Pensija didės ir neįgaliesiems
Anot jos, antra siūloma priemonė – bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies skaičiavimo keitimas.
„Ji palies asmenis, turinčius didesnį pensijų draudimo stažą už minimalųjį, bet mažesnį už būtinąjį. Minimalusis pensijų draudimo stažas suteikia teisę gauti socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją. Neturintiems minimaliojo stažo socialinio draudimo pensija išvis negali būti paskirta. Todėl siūlymas palies visus asmenis, įgijusius teisę gauti socialinio draudimo pensiją. Minimaliojo stažo neturintys asmenys gali gauti šalpos pensijas.
Senatvės pensijos atveju minimalusis pensijų draudimo stažas yra 15 metų, netekto darbingumo atveju šio stažo reikalavimai priklauso nuo asmens amžiaus. Siūlymas palies visus pagyvenusius ir neįgaliausiuosius, įgijusius bent minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai skirti“, – aiškino ministerija.
Jos teigimu, pensijos bendroji dalis yra paramos elementas pensijų sistemoje, finansuojamas bendraisiais gyventojų mokesčiais, ne socialinio draudimo įmokomis.
„Todėl ir siūlymas susijęs su paramos elemento stiprinimu, kad tie asmenys, kurie yra įgiję bent minimalų stažą pensijai skirti, galėtų išgyventi.
Visi asmenys, kurių gaunama socialinio draudimo pensija, ar visų pensijų suma, jei gauna jų keletą, nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD šiuo metu yra 260 eurų), papildomai gauna mažų pensijų priemokas iš valstybės biudžeto. Be to, šie asmenys yra socialinių pašalpų, kompensacijų, lengvatų gavėjai. Taigi, vienokia ar kitokia forma šie asmenys yra remiami ir dabar.
Šalpos pensijos asmenims, neturintiems teisės gauti socialinio draudimo pensijų, yra susietos su MVPD augimu“, – sakė ministerija.
