„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino.
Palyginus 2020 m. 3 ketvirtį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 21 tūkst., o trečdalis bedarbių apskritai pastaruosius kelerius metus nebuvo samdomi Lietuvoje“, – pastebi „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Nedarbo išmokų skaičius – stabilus
„Sodros“ nedarbo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, antroje metų pusėje stabilizavosi ir pasiekė 90 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų yra perpus arba maždaug 30 tūkst. daugiau.
Vidutinė nedarbo išmoka paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 350 eurų, o vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – beveik 5 mėnesiai – panaši kaip buvo tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų 9 mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per 5 mėnesius susiranda darbą.
Praėjusių metų pabaigoje nuosekliai mažėjo ir gyventojų besikreipusių nedarbo išmokos. Spalį „Sodra“ gavo 39 tūkst., lapkritį – 32 tūkst., o gruodį – beveik 26 tūkst. naujų prašymų skirti nedarbo išmoką, kai, palyginti, piko metu – praėjusių metų liepą – gauta 61 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmoką.
Beje, gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, atskirai kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos nereikia. Užpildžius dokumentus Užimtumo tarnyboje, automatiškai pateikiamas ir prašymas „Sodrai“ dėl išmokos. Jeigu žmogui išmoka nepriklauso, „Sodra“ priima sprendimą jos neskirti.
Išmokos – iki devynių mėnesių
Nedarbo išmokas „Sodra“ skiria tiems gyventojams, kurie prarado samdomą darbą ir yra sukaupę bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą – atitinkamai sumokėję socialinio draudimo įmokų.
Beje, nedarbo socialiniu draudimu nedraudžiami savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys gyventojai – jie nemoka nedarbo socialinio draudimo įmokų, kitaip nei individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai.
Nedarbo išmokos pradedamos mokėti tik pasibaigus laikotarpiui, už kurį žmogus gavo išeitinę išmoką iš darbdavio ir mokamos iki devynių mėnesių. Kas tris mėnesius išmokos dydis sumažėja – taip bedarbiai skatinami ieškoti galimybių sugrįžti į darbo rinką.
