Daugiau kaip du trečdaliai visų pensijų paprastai pervedama į jų gavėjų sąskaitas kredito įstaigoje. Tačiau daliai gyventojų jos pristatomos į namus.
„Sodra“ primena, kad pensijos pristatomos į namus nuo mėnesio 10 iki 26 dienos.
Kam pensijas neša į namus
Pensijos mokamos pagal „Sodros“ numatytą grafiką. Šiame grafike kiekvienam gavėjui paskirta konkreti išmokos mokėjimo diena.
Savo pensijos pristatymo datą gyventojas mato išmokos mokėjimo kvite, tikslią pristatymo datą jis taip pat gali sužinoti iš laiškininko arba paskambinęs „Sodros“ informacijos telefonu (8 5) 250 0883. Šiuo telefonu galima taip pat konsultuotis kitais su pensijų pristatymu susijusiais klausimais.
Pensijos pristatomos laiku. Atvejai, kai pensija pasiekia gavėją kitą dieną, nei numatytą grafike, yra pavieniai.
Svarbu žinoti, kad laiškininkai tiems gyventojams, kuriems nepavyksta pristatyti išmokų iš pirmo karto, pakartotinai tai bando padaryti 3 dienų laikotarpyje.
Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams sulaukusiems 80 metų, neįgaliems arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. gruodžio.
Paprastai „Sodros“ darbuotojai niekada neskambina gyventojams ir juo labiau niekada patys neprašo jokių asmens duomenų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 483,7 eurai.
Vidutinė pensija turint būtinąjį pensijos draudimo stažą yra 512,7 euro, o jo neturint – 308,8.
Pastaruosius kelis mėnesius, palyginti juo su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje fiksuojamas daugiau kaip 20 proc. kainų augimas.
„Sodros“ duomenimis, vos 10 proc. gyventojų per metus pensijos padidėjo 20 proc. ar daugiau.
9 iš 10 gyventojų pensijos augo lėčiau. Vadinasi, net už didesnę savo pensiją jie gali nusipirkti mažiau tų pačių prekių ir paslaugų negu prieš metus.
Planuojama, kad nuo kitų metų pradžios vidutinė pensija didės apie 60 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 65 eurus.
Nuo sukčių nukenčia vyresni žmonės
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis skaičiuoja, kad šiemet per 8 mėnesius pradėti 2 880 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo.
Tai bene 30 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 2 219). Sukčių padaryta žala šiemet jau viršijo 16 mln. Eur.
Pernai dėl sukčiavimo patirta šalies gyventojų ir įmonių žala iš viso siekia beveik 21,5 mln. Eur.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vasarą atliktas tyrimas rodo, kad 96 proc. sukčiavimo atvejų Lietuvoje nukreipti į fizinius asmenis. Tačiau beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų.
Daugiausia – apie 80 proc. visų sukčiavimo atvejų – fiksuojama trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Statistika taip pat rodo, kad nukentėjusių dalis visose amžiaus grupėse yra panaši, išskyrus jaunesnius nei 20 m. asmenis, kurie sudaro vos 3 proc. visų nukentėjusių. Tačiau didžiausius nuostolius patiria vyresni žmonės.
