Medienos perdirbėjai su nerimu žiūri į škvalo išverstus ir trūnijančius medžius. Liūtys trukdo dirbti, bijoma, kad jie nebespės laiku išvežti medienos.
Kol kas medienos perdirbėjai, plokščių gamintojai žaliavą gauna laiku ir sutartus kiekius. Tačiau liūtys varo į neviltį miškininkus, skubančius kuo greičiau išgabenti nepažeistą medieną, rašo „Lietuvos rytas“.
„Metinis išvežtos medienos kiekis, ko gero, bus 10 kartų didesnis, negu įprasta. Užvakar praūžusi vėtra vėl išklojo medžių. Tačiau užėjus liūtims stoja darbai, sudėtinga dirbti su sunkia technika“, – sakė Prienų urėdijos Verknės girininkas Aurimas Bartuška.
Šioje urėdijoje praūžęs škvalas išvartė didžiulius miško plotus.
Pasak A. Bartuškos, traktoriai klimpsta pažliugusiuose miškuose, darbininkai – peršlapę. Darbus apsunkino sekmadienį per tą patį rajoną praūžusi vėtra.
Todėl miškininkai gali nespėti išgabenti išvartų, kol jos dar tinkamos perdirbti.
Praūžus vėtrai medienos perdirbėjai vylėsi, kad žaliavos kaina kris. Tačiau lėtėjantys miškų tvarkymo darbai situaciją gali pakeisti.
Vienos didžiausių medinių padėklų gamintojos Baltijos šalyse bendrovės „Juodeliai“ vadovas Andrius Zimnickas sakė, kad jeigu škvalo išversti medžiai bus prarasti, dėl sumažėjusio medienos kiekio galima laukti ir didesnių kainų.
„Kol kas dirbame įprastu režimu. Iš pirmo žvilgsnio medienos yra daug, tačiau didelė dalis jos gali būti netinkama.
Apskritai medienos perdirbėjai yra nežinioje.
Negalime numatyti, ar pavyks išsaugoti produktyvią gamybą“, – sakė A. Zimnickas.
Miškų savininkai mato problemų ir tuose regionuose, prie kurių škvalas net nebuvo priartėjęs. Pavyzdžiui, jau dabar Žemaitijoje dramatiškai krinta medienos pasiūla.
„Juntamas kai kurių medienos rūšių trūkumas. Po škvalo niekas nebeleis kirsti beržų, juodalksnių, pušų.
Todėl lentpjūvės pritrūks medienos“, – prognozavo Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Rytis Kuliešius.
Be to, daug technikos ir darbo jėgos sutelkta škvalo nusiaubtuose miškuose. Todėl kitur darbai kone apmirė.
Pasak asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Rimo Beinorto, daugiausia naudos iš medienos pertekliaus pajus biokuro gamintojai. Pažeista, perdirbti netinkanti mediena galės būti sunaudota mažesnių miestų šildymo ūkiuose, ra6o "Lietuvos rytas".
