Jis Berlyne susitiko su šalies skaitmeninių reikalų ir transporto ministru Volkeriu Wissingu, šeštadienį pranešė Susisiekimo ministerija.
„Glaudus Lietuvos ir didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – bendradarbiavimas regione šiuo metu yra itin svarbus. Rusijos karas prieš Ukrainą skatina gerinti susisiekimą keliais ir geležinkeliais su Vakarų rinkomis, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus bei kryptis iš Rytų į Vakarus, derinant įvairių rūšių transportą“, – penktadienį Berlyne vykusiame susitikime sakė Lietuvos ministras.
„Karinio mobilumo jungčių Europoje plėtra, efektyvių logistikos kanalų sukūrimas Ukrainos krovinių eksportui, vienodos konkurencinės sąlygos Europos Sąjungos vežėjams – tai klausimai, į kuriuos turime atkreipti ypatingą dėmesį“, – teigė jis.
Pasak ministerijos, ministrai aptarė Lietuvos siekius stiprinti bendradarbiavimą su Vokietija, gerinant transporto ir logistikos jungtis Vidurio ir Rytų Europoje.
Susitikimo metu ministrai taip pat kalbėjo apie krovinių vežimo krypčių diversifikaciją, investicijas į strateginius infrastruktūros projektus, susisiekimo inovacijų plėtrą regione, derino pozicijas Europos Sąjungos politikos klausimais.
Pasak ministerijos, Klaipėdos uostas palaiko glaudžius ryšius su Vokietijos Hamburgo, Kylio, Liubeko ir Brunsbiutelio uostais ir šiuos ryšius siekiama toliau stiprinti bei plėtoti. Susitikime Vokietijos įmonės pakviestos dalyvauti įvairiuose Klaipėdos uosto projektuose, prisidėti plėtojant vėjo jėgainių parką jūroje.
Prioritetas – aukštos kokybės infrastruktūrines jungtys
Susitikime plačiai aptarta situacija Ukrainoje. Pasak pranešimo, ji įpareigoja Europos Sąjungos (ES) valstybes nares imtis skubių priemonių gerinant saugumo situaciją regione, visų pirma – užtikrinant aukštos kokybės infrastruktūrines jungtis su visa ES.
M. Skuodžio teigimu, Baltijos šalyse tiesiama „Rail Balticos“ geležinkelio linija užtikrins dar geresnį Baltijos ir Vidurio Europos šalių susisiekimą, o drauge ir galimybę patogiai keliauti bei gabenti krovinius, todėl būtina teikti prioritetą kuo spartesniam šio projekto įgyvendinimui ir didesniam finansavimui.
Lietuva karinio mobilumo projektams finansuoti yra užsitikrinusi per 73 mln. eurų. Šios investicijos bus skirtos vienam iš magistralės „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesti ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone statyti.
„Rail Balticos“ projektui tęsti Lietuva šiemet taip pat tikisi papildomo ES finansavimo – apie 687 mln. eurų. Ministras M. Skuodis atkreipė dėmesį, kad mūsų šalis jau rengia tolesnių karinio mobilumo projektų planą.
Ministrų susitikime pažymėta, kad Lietuvai itin svarbi Vokietijos patirtis įgyvendinant transporto inovacijas, didelės šios šalies investicijos plėtojant elektra varomų transporto priemonių pramonę ir alternatyviųjų degalų panaudojimo infrastruktūrą, geležinkelių tinklą. Siekiant apsikeisti patirtimi ir gerosiomis praktikomis regione, šių metų rudenį Vilniuje planuojamas Tarptautinis transporto inovacijų forumas.
M. Skuodis Vokietijoje gegužės 5–7 dienomis lankosi Vokietijoje kartu su Klaipėdos jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“, šalies vežėjų asociacijų vadovais.
