Tai ji sakė po susitikimo su Euro grupės pirmininku bei Airijos finansų ministru Paschaliu Donohoe.
„Lietuva yra išsakiusi savo ambiciją, kad tokia institucija atsirastų Vilniuje (...) Turime didelį kompetencijų tinklą, turime daug fintech įmonių, (...) turime kompetentingų žmonių, pasiruošusių dirbti tokioje institucijoje. Todėl šiame Šiaurės šalių ir Vyšegrado regione esame viena iš nedaugelio valstybių, kuri pareiškė norą tokią instituciją turėti būtent pas save“ – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje kalbėjo ministrė.
„Kol kas anksti spręsti, kur ji (institucija – BNS) bus, tačiau mes labai teigiamai vertiname jūsų ministrės šįryt pateiktą pasiūlymą", – sakė P. Donohoe.
Komentuodama Bankų sąjungos klausimą, finansų ministrė sakė, kad šiuo metu vienas pagrindinių klausimų – bendra ES indėlių ir garantijų sistema.
„Kadangi yra likęs vienas iš pagrindinių klausimų – bendra visai Europos Sąjungai indėlių ir garantijų sistema, tai klausimas, kaip mes galime pajudėti ir suderinti visų šalių interesus", – teigė ji.
Ministrė tikisi, kad aiškesnės Bankų sąjungos darbotvarkės gairės bus matomos kovo mėnesį.
„Lietuva yra aukštos bankų koncentracijos šalis, todėl mūsų interesas, kad šis klausimas būtų sprendžiamas, kad Bankų sąjunga Europos Sąjungoje pajudėtų", – sakė G. Skaistė.
Kurti bankų sąjungą ES ėmėsi po prieš dešimtmetį kilusios finansų krizės ir vėlesnės euro zonos skolų krizės, siekiant išvengti atvejų, kai valstybėms tenka mokesčių mokėtojų lėšomis gelbėti bankų sektorių, kai šiam iškyla žlugimo pavojus.
G. Skaistės ir Euro grupės pirmininko P. Donohoe susitikime taip pat aptarti fiskalinės sąjungos, fiskalinių taisyklių peržiūros bei „auksinės taisyklės" (išimtys šalims kurios įgyvendina žaliąją ir skaitmeninę darbotvarkę) klausimai.
Euro grupės pirmininkas: vieninga pinigų politika padėjo atsigauti ES ekonomikai
Lietuvoje viešintis Euro grupės pirmininkas bei Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe sako, kad vieninga euro zonos monetarinė politika teigiamai paveikė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimą per COVID-19 pandemijos sukeltą krizę.
„Jeigu pažvelgtume, kaip greitai mes atsigavome po šios krizės, palyginti su krize, kuri įvyko prieš dešimtmetį, šis atsigavimo greitis buvo įgalintas vieningos pinigų politikos“, – trečiadienį po susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste Vilniuje žurnalistams sakė P. Donohoe.
„Pastarųjų metų pinigų politika veikė, ji įgalino mus visus įdiegti fiskalines politikas, kurios padėjo mūsų ekonomikoms atsigauti į tokį lygį, kokį turime šiuo metu", – pridūrė jis.
Europos centrinis bankas praėjusių metų pabaigoje išlaikė nepakeistas istoriškai mažas palūkanų normas.
