Posėdžio metu už tai pasisakė 58 parlamentarai, o 39 Seimo nariai balsavo už tai, jog projektas būtų atmestas.
„2023 m. gegužės mėnesį įsigaliojo ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas. Jau daugiau nei dvejus metus egzistuoja draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, tačiau toks draudimas negalioja leidimus gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos piliečiams“, – pristatydamas projektą antradienį Seimo posėdžių salėje kalbėjo konservatorius Mindaugas Lingė.
„Mūsų siūlymas būtų, kad tokiems įsigijimams (…) turėtų būti gautas kompetentingos institucijos įvertinimas – patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams“, – aiškino jis.
Pasak projekto rengėjų, priešiškų šalių piliečių įsigytas NT, esantis šalia strategiškai svarbių objektų, gali būti panaudotas įvairioms valstybei žalingoms veikloms vykdyti.
„Jis gali būti pasitelktas kaip sandėliavimo, transporto ar ryšių koordinavimo punktas, skirtas diversinėms ar kitokio pobūdžio atakoms prieš Lietuvos infrastruktūrą. Tokiuose objektuose gali būti slapta laikoma speciali įranga, perduodama informacija arba atliekami pasirengimo veiksmai. Be to, turtas gali būti naudojamas informacinių atakų operacijoms ar veikti kaip operatyvinė bazė“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
„Veikla iš aplink strateginius objektus esančių statinių gali būti nukreipta prieš Lietuvos infrastruktūrą, institucijas, verslo subjektus, valstybės nepriklausomybę ir saugumą“, – pažymi projekto rengėjai.
Tiesa, pažymima, jog ši ribojamoji priemonė nebūtų taikoma tais atvejais, kai yra gautas patvirtinimas, jog sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Pasak konservatorių frakcijos atstovų, siūlymas parengtas Suomijos pavyzdžiu – esą šioje šalyje leidimus NT įsigijimams išduoda Krašto apsaugos ministerija, tačiau Lietuvoje tai siūloma daryti pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Tikimasi, jog įgyvendinus šiuos pakeitimus būtų sukurtas institucinis filtras, leidžiantis identifikuoti ir prevenciškai pašalinti galimas rizikas bei užkirsti kelią žalingai priešiškų šalių atstovų veiklai jautriose Lietuvos teritorijose.
Pagal dabartinę tvarką leidimą įsigyti NT šalia strateginių objektų turi gauti juridiniai asmenys, tačiau fiziniams asmenims šis reikalavimas netaikomas.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų balandžio 1 d. leidimą gyventi Lietuvoje turėjo daugiau nei 14,6 tūkst. Rusijos piliečių.
Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. šios šalies piliečiai įsigijo daugiau nei 2,8 tūkst. NT objektų Lietuvoje. 10 km atstumu nuo svarbios infrastruktūros objektų NT Lietuvoje per 2022 m. įsigijo 600 Rusijos piliečių, per 2023 – 643 Rusijos piliečiai, o per 2024 m. – 602 Rusijos piliečiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
