Jei Seimas pritartų, taip pat didėtų ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos.
Šias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas parengusi parlamentarė R. Baškienė sako, kad tai būtų racionalu ir teisinga, nes sudarytų geresnes sąlygas šeimoms, neturinčioms galimybės derinti darbo ir vaiko auginimo, gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką.
Jos teigimu, vadinamosios „išmokų lubos“ įneša nepasitenkinimą sąžiningai ir daug dirbusiems asmenims.
„Tie, kurie uždirbdavo didesnius atlyginimus ir mokėjo didesnius mokesčius, apskaičiuojant maksimalų kompensuojamąjį darbo užmokestį lieka apriboti 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką. O įstatymo suteikta galimybė, esant vaiko priežiūros atostogose dirbti, gali būti pritaikoma ne visais atvejais, pavyzdžiui, galimai dėl darbo pobūdžio ar dėl vaiko sveikatos. Beje, vidutinis darbo užmokestis kinta kas ketvirtį, minimalioji mėnesinė alga – kas metus, o kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį paskirta vaiko priežiūros išmoka, yra paskaičiuojama vertinant pajamas už praeitą ketvirtį“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė R. Baškienė.
Šiuo metu maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos pradžios ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.
R. Baškienės duomenimis, padidinus maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio, 2025 metams reikėtų apie 8 mln. eurų.
