Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę skirti Nevyriausybinių organizacijų fondui mažiausiai penktadalį užpraėjusių metų GPM, gyventojų paskirstytos ne pelno subjektams, taip pat tarp finansavimo gavėjų nėra Lietuvos Šaulių sąjungos.
Kaip teigia vienas pataisų iniciatorių, valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Justas Džiugelis, penkerius metus iš eilės yra tendencija, kad žmonės pasyviau skirsto gyventojų pajamų mokesčio dalį, o konkurencinė kova tarp nevyriausybinių organizacijų išlieka aštri.
„Įstatymo idėja ir prasmė yra pastiprinti tas sritis, t.y. nevyriausybinį sektorių ir Šaulių sąjungą būti labiau finansiškai nepriklausomais, stipresniais ir prisidėti prie mūsų visų gerovės ir saugumo kūrimo“, – pridūrė jis.
Įstatymo pataisas teikia konservatorių, darbiečių, frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Pasak J. Džiugelio, Nevyriausybinių organizacijų stiprinimo fondą galėtų administruoti Finansų ministerija arba Valstybinė mokesčių inspekcija.
Politikas pripažino, jog jei pataisos būtų priimtos, nuo to nukentėtų savivaldybių finansavimas. Vis dėlto jis akcentavo, kad savivaldybės nepanaudoja visų suplanuotų lėšų: 2020-aisiais jos nepanaudojo beveik 7 mln. eurų, skirtų socialinėms reikmėms.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus pabrėžė, kad šauliai, ypač pastaruoju metu „gana gausiai, motyvuotai ir neatlygintinai“ talkino valstybei kovojant su COVID-19 pandemija, neteisėtos migracijos krize, tačiau dalies priemonių įsigyti iš šiuo metu turimo finansavimo nepavyksta.
„Šauliai už savo nuosavas lėšas turi pirkti tiek uniformas, tiek apsaugos priemones, su migrantais – netgi specialiąsias priemones turėjome pirkti iš tų šalutinių, vadinkime, visuomeninių, suaukotų lėšų. Kažkoks papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto nebuvo gautas. Tas užduotis vykdant, vis daugiau ir daugiau ateina prašymų, kurių mes negalime įvykdyti, būtent, nelegalių migrantų atveju. Tas papildomas finansavimas tikrai bus mums parama ir šiek tiek kompensuos mūsų praradimus dėl įsitraukimo į pagalbą“, – sakė A. Dapkus.
Konservatorius Audronius Ažubalis sako, kad Šaulių sąjungos reikšmė per pastaruosius kelerius metus išaugo, šauliai dirbo ligoninėse, padėdami užtikrinti karantino reikalavimus patruliavo keliuose, o šiuo metu dirba pabėgėlių stovyklose, budi su pasieniečiais ir kariškiais.
Pasak jo, padidėjo ir organizacijos gretos, šią Lietuvos visuomeninę sukarintą organizaciją rimtai vertina ir Rusijos propagandos struktūros.
Jis sako, kad „įstatymas tikrai padės“ išlaikyti Šaulių sąjungos parengtumo lygį, nes dabar ji išlaikoma daugiausiai pačių šaulių lėšomis.
„Tikrai, šimtu, dviem ar trimis šimtais eurų tu neparengsi šaulio tarnybai“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Savo ruožtu viešosios įstaigos „NVO teisės institutas“ vadovas Rytis Jokubauskas pabrėžė, kad NVO pastaraisiais metais tapo „gana didelė atrama valstybei dorojantis su įvairiomis krizėmis“, o jų buvimas valstybėje parodo „demokratijos sveikatos būklę“. Tačiau NVO vis dar susiduria su finansinio stabilumo iššūkiais, jos finansuojamos tik iš projektinių lėšų.
„Siūlymas, kad visos nepaskirstytos lėšos būtų nukreiptos į nevyriausybinių organizacijų fondą, yra labai logiškas ir padėtų sustiprinti nevyriausybinį sektorių, iš ko laimėtumėme mes visi“, – teigė R. Jokubauskas.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia per 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų.
