Periodinių leidinių pristatymo prenumeratoriams paslaugos teikimo nuostolių kompensavimas Lietuvos paštui pirmą kartą apimtų 97 miestus ir miestelius, patenkančius į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, t.y. juose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Tačiau šešiuose didžiausiuose miestuose periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimas ir toliau bus užtikrinamas laisvos rinkos sąlygomis.
Tai numato Seimo antradienį priimtos svarstyti Pašto įstatymo pataisos. Už tai, kad Seimas pataisas svarstytų balsavo 68 Seimo nariai, o du susilaikė. Toliau Seime pakeitimai bus svarstomi gruodžio 15 dieną.
Dabar valstybė remia tik prenumeratos pristatymą kaimo vietovėse.
„Šis sprendimas buvo pasirinktas įvertinus ir geopolitinę, ir ekonominę situaciją bei matant, kad sektorius (leidėjų – BNS) susiduria su dideliais iššūkiais“, – pataisas pristatydamas teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Pasak jos, šis sprendimas yra laikinas: Kultūros ministerija spręs dėl žiniasklaidos rėmimo fondo peržiūros ir nuo 2024 metų, pasak viceministrės, kompensacija būtų skiriama ne Lietuvos paštui ar leidėjui, o galutiniam vartotojui.
2023 metams prenumeratos pristatymui gyventojams kaimiškose vietovėse yra numatyta 7,9 mln. eurų valstybės parama, o valstybės rėmimą įtraukus dalį miestų ir miestelių, papildomai būtų skirta dar 2,1 mln. eurų.
„Jeigu nieko nedarytume, ne vienas regioninis laikraštis turėtų užsidaryti“, – teigė konservatorius Jurgis Razma.
Jis taip pat priekaištavo, kad susisiekimo ministerija „užtempė“ šio klausimo svarstymą bei neanalizuoja, ar pagrįstai Lietuvos paštas didina įkainius.
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė BNS yra sakiusi, kad bendri įkainiai nuo kitų metų auga nuo 27 proc. iki trijų kartų, o pagrindinė to priežastis – augantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos bei ateities prognozės.
„Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, bendrovės „Verslo žinios“ ir „Diena Media News“ lapkričio pradžioje išplatino kreipimąsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą – jos prašo ne tik kompensuoti įkainių pakėlimą miestų bei didmiesčių teritorijose, bet ir įvertinti Lietuvos pašto įkainių pagrįstumą.