Siūlo didinti paramą būstui įsigyti: nereikės nė pradinio įnašo?

Jaunos šeimos šiuo metu turi teisę pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui įsigyti.

Tiesa, jie negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto (išskyrus atveju, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kv. metrų arba jei būstas nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pinigus dėl NT mokesčio krapštys ir tie, kas neturi būsto? Vardija, kas laukia gyventojų

Nepražiopsokite – namų atnaujinimui skiria 14,5 tūkst. eurų

Štai kas laukia būsto pirkėjų: situacija neramina ir NT vystytojus

Neseniai pakeistą tvarką vėl siūlo koreguoti

Šiuo metu jaunos šeimos taip pat laukia atsakymo iš savivaldybių, ar joms bus suteikiama parama būstui įsigyti rajono teritorijoje. Kai kurios jų tokio atsakymo laukia jau ne vienerius metus. Negana to, dar šiemet įsigaliojonauji pakeitikmai, dėl kurių pasikeitė ir paramos skyrimo tvarka.

Pavyzdžiui, buvo nustatyta įsigyjamo būsto vertė, kuri negali viršyti 120 tūkst. eurų. Taip pat sumažintas ir paramos dydis.

Štai jei anksčiau subsidijos dydis jaunoms šeimoms (priklausomai nuo turimo vaikų skaičiaus) galėjo siekti nuo 15 iki 30 proc. (skaičiuojama nuo 87 tūkst. eurų).

Dabar maksimalus paramos dydis siekia 15 proc. (jei yra auginami 3 ir daugiau vaikų).

Tarkime, šeima perka būstą, kurio vertė siekia 120 tūkst. eurų, tad pagal anksčiau galiojančią tvarką buvo galima sulaukti nuo kiek daugiau kaip 13 tūkst. eurų iki 26 100 eurų.

O šiuo metu, jei šeimoje auginate vieną vaiką, galite gauti nuo 8,7 tūkst. eurų, už du vaikus – beveik 11 tūkst. eurų, o tris vaikus – daugiau kaip 13 tūkst. eurų.

Tačiau Seimo narė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė kartu su grupe kitų parlamentarų registravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo ir vėl siūloma didinti paramos dydį jaunoms šeimoms.

Tad štai koks paramos dydis būtų skiriamas jaunoms šeimoms:

• 15 proc. (vietoje 10 proc.) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
• 17,5 proc. (vietoje 12,5 proc.) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
• 20 proc. (vietoje 15 proc.) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“

Kitaip tariant, subsidijos dydis siektų nuo kiek daugiau kaip 13 tūkst. iki 17,4 tūkst. eurų.

Taigi, jei siūlomos paramos dydis būtų 15 proc., tai reikštų, kad kai kurioms šeimoms gali visiškai nereikėti sukaupti pradinio įnašo, nes valstybės parama jį galiausiai padengtų, t.y. 15 proc. (priklausomai nuo įsigyjamo būsto vertės).

Tarp siūlomų pakeitimų – subsidiją suteikti ir toms šeimoms, kurios ne tik perką pirmąjį būstą, bet ir nori jį statyti.

„Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto plėtra regionuose vyksta vangiai. Jaunos šeimos dažnai susiduria su būsto trūkumo regionuose problema, siekdamos išsirinkti norimą būstą.

Manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kuris apriboja jaunų šeimų galimybes įsigyti pirmąjį būstą įvairiais šeimoms prieinamais būdais, nėra teisingas. Todėl būtų tikslinga grąžinti galimybę jaunoms šeimoms pasinaudoti valstybės teikiama subsidija ir pirmojo būsto statybų atvejais, kuri buvo įtvirtinta Įstatyme iki 2024 m. gruodžio 31 d.“ – teigė J. Zailskienė.

Be to, ketina atsisakyti ir prašymų dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo reitingavimo pagal savivaldybių paramos dydį.

„Toks teisinis reguliavimas nėra teisingas mažesnių savivaldybių atžvilgiu, kurios turi mažiau finansinių resursų prisidėti prie jaunų šeimų būsto įsigijimo, tačiau yra priverstos konkuruoti tarpusavyje dėl jaunų šeimų pritraukimo į regionus.

Pažymėtina, kad tokiu būdu gali nukentėti ne tik savivaldybės, kurios objektyviai negali skirti didesnės savivaldybės paramos, bet ir jaunos šeimos (ne dėl savo valios, o kitų subjektų priimamų sprendimų)“ – svarstė politikė.

Jei Seimas siūlomiems pakeitimams pritartų, nauja tvarka galėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Ministerija skelbia, kada pinigai bus pradėti dalinti šeimoms

Visgi SADM atstovai galiausiai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad galutinis prašymų išbraukti iš laukiančiųjų finansinės paskatos eilės sąrašas (sureitinguotas pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nustatytus prioritetus) bus sudarytas 2025 m. gegužės mėnesį.

„Savivaldybių administracijos gegužės mėnesį išduos pažymas, patvirtinančias jaunų šeimų teisę gauti finansinę paskatą pagal naujai įsigaliojusias sąlygas.

Esant nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų, nuo 2025 m. birželio mėnesio pažymos bus formuojamos ir toms šeimoms, kurios liko sąraše (eilėje), sudarytame pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusią finansinės paskatos teikimo tvarką“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo ministerijos atstovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat skelbia, kad iki balandžio 30 d. yra pratęsiamas kvietimo teikti prašymus išbraukti iš jaunų šeimų (laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms) sąrašo ir patvirtinti teisę į finansinę paskatą terminas (anksčiau skelbta, kad prašymai gali būti teikiami iki balandžio 17 d.).

Pasak ministerijos, prašymų pateikimo laikotarpis pratęsiamas tam, kad būtų sudarytos galimybes kuo didesniam jaunų šeimų skaičiui pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis.

Pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, formuoti skiriama apie 6 mln. eurų.

Jei po šio kvietimo liks valstybės biudžeto lėšų, pažymos bus formuojamos sąraše (eilėje) likusioms šeimoms pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką.

Reikalavimai įsigyjamam būstui

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Socialinė apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jaunoms šeimoms valstybė subsidijuoja būstą, kurio vertė (pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą) neviršija 120 tūkst. eurų, perkant pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus:

• savivaldybių, kuriose nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 150 tūkst., teritorijas;
• anksčiau nurodytas savivaldybes supančių savivaldybių, kuriose nuolatinių Lietuvos gyventojų yra daugiau kaip 60 tūkst., teritorijas, kuriose būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė viršija vidutinę būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
• kurorto teritorijas.

Šiuo metu jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

•  neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką – 10 proc.
•  auginančioms 2 vaikus – 12,5 proc.
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.