Vietoje įprastinio 21 proc. dydžio PVM tarifo, maitinimo ir gėrimų (išskyrus alkoholinius gėrimus) teikimo paslaugoms jau nuo šių metų vidurio galėtų būtų taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas.
Atitinkamą įstatymo pataisą I. Šimonytė ir Mykolas Majauskas buvo registravę dar praėjusių metų balandį, pirmo karantino metu. Tačiau tuometiniai valdantieji šio projekto nepriėmė.
Dabartinė valdančioji dauguma siekia iš naujo svarstyti lengvatą ir ją įteisinantį įstatymą priimti dar šiemet, nors prieš rinkimus ir Vyriausybės programoje žadama mokesčių lengvatų kiekį mažinti, o ne didinti.
Priims dar šiemet su biudžeto projektu?
„Šiandien, kadangi aš turiu tik labai daug blogų žinių ir neturiu jokių gerų žinių, tai nežinau, kiek ta nemaloni situacija gali tęstis. Tačiau tą (PVM įstatymo) projektą atgaivinti ir jį svarstyti buvo mano mintis, kurią aš pasiūliau Mykolui (Majauskui)“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrės pirmininkės nuomone, bendrame kontekste, kai nelabai neaišku, kada gyvenimas bus laisvesnis, kad būtų galima normaliai veikti, lengvata būtų geras dalykas.
„Akivaizdu, kad per tą laiką nuostoliai gali būti nemaži. Manau, kad šita priemonė galėtų veikti kaip tam tikra kompensacija šalia subsidijų, kurios yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos“, – kalbėjo premjerė.
Ji pakartojo nesanti didelė PVM lengvatų šalininkė ir niekada tokia nebuvo.
„Šiaip jau PVM lengvatos paskirtis turėtų būti duoti naudą galutiniam vartotojui, nes galutinis vartotojas tą mokestį moka. Ir normalioje konkurencingoje rinkoje, kurioje kaina yra nustatoma paklausos ir pasiūlos santykiu, tai PVM tarifas turi iš tikrųjų labai, labai mažą įtaką. Ir jo sumažinimas labai dažnai, ką ir mūsų patirtis rodo, virsta elementaria subsidija tiekėjui.
Ir šiuo atveju, aš nė kiek neabejoju, kad taip ir bus. Bet šiuo atveju aš matau tam tikrą, na, galbūt ir moralinį pagrindą tokiai subsidijai atsirasti, turint mintyje, kad tos paramos kai kuriems sektoriams reikės ilgiau ir daugiau, ir kaip tam tikrą, mano vertinimu, laikiną sprendimą“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, yra diskusijų klausimas, kada tiksliai mokesčio lengvata įsigaliotų ir kiek laiko ji galėtų būti taikoma.
„Šitą nuostatą Seimas galėtų svarstyti. Mes bet kuriuo atveju turėsime peržiūrėti valstybės biudžetą. Dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad pati pandeminė situacija užsitęsė gerokai ilgiau, nei buvo galvota pradžioje“, – aiškino premjerė ir pridūrė, kad lengvata galėtų būti įvesta persvarstant biudžeto projektą.
Pasak I. Šimonytės, yra įmanoma naują lengvatą įvesti jau nuo liepos 1 d., nors tam tikrų „niuansėlių“ yra, nes įprastai mokestiniai pakeitimai turėtų įsigalioti ne greičiau kaip po 6 mėn. po jų priėmimo.
Nori nuolatinės PVM lengvatos
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė, kad PVM lengvata itin reikalinga, nes nuo praėjusių metų antrojo pusmečio neveikiančiam verslui nėra kompensuojamos patalpų nuomos išlaidos.
„Šitas verslas dabar yra labiausiai nukraujavęs. Iš tiesų tai būtų tiesioginė pagalba verslui ir mes nevyniosime į vatą.
Seniau galvojome, kad tai labai padėtų atstatytų atlyginimus ir paskatinti vidaus vartojimą, bet dabar iš tiesų tai būtų labai didelė pagalba ir ypatingai smulkiam, šeimyniniam verslui, verslui, kuris yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visuose regionuose“, – aiškino asociacijos vadovė.
Jos teigimu, 34 tūkst. viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų sulaikę kvapą laukia tokios lengvatos įvedimo.
Esą, visoje Europoje 21-oje valstybėje jau taikomas lengvatinis PVM tarifas maitinimo paslaugoms – kai kurios laikinai, kai kurios nuolatos.
„Mūsų žmonės mato ir keliauja po Ispaniją ir visada girdime tą nusiskundimą, kad ten viskas pigiau. Be jokios abejonės, ten mokesčiai susiję su darbo užmokesčiu, jis yra mažesnis ir mums labai sudėtinga konkuruoti“, – tikino E. Šiškauskienė.
Anot jos, net jei, Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl naujos lengvatos valstybės biudžetas netektų 90 mln. pajamų, tokie praradimai išsilygintų dėl to, kad dalis verslo išlįstų iš šešėlio.
„Labai prašytume ne laikinai, o pastoviai priimti šitą pataisą, nes restoranuose per paskutinius 5 metus darbo metus, darbo užmokestis išaugo 2,5 karto. Restoranų versle su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos sudaro apie 40 proc.
Taip nėra nė viename sektoriuje, nė vienoje ūkio šakoje. Nes mes esame ir gamyba, ir prekyba, ir paslaugos viename. Labai prašytume iš tiesų gelbėti smulkųjį verslą ir pastoviai palikti šią pataisą“, – prašė E. Šiškauskienė.
Maitinimo įstaigos patiria nuostolius
Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas ir restoranų savininkas Liutauras Čeprackas taip pat tikino, kad PVM lengvata reikalinga.
Jo teigimu, daugelis nesuvokia, kad kiekvienas restoranų uždarymas maitinimo įstaigoms reiškia tiesioginius nuostolius.
„Visi švieži produktai – jų iš principo nešaldysi. Kiaušinių mes nešaldome ir t.t. Taigi, šis uždarymas tiesiogiai veikia visų mūsų verslą, nes mes turėjome labai nemažai žaliavų, kurias buvome nusipirkę tam, kad galėtume dirbti. Turėjome jas išdalinti savo darbuotojams. Tai jau čia yra tas nuostolis.
Ir mes iš principo negalime gyventi gyvenimo „šiandien mes dirbame, rytoj jūs galite atsidaryti, poryt turite užsidaryti“. Vis dėlto mes ne lygintuvais prekiaujame“, – kalbėjo L. Čeprackas.
Jo teigimu, PVM lengvata turėtų būti skirta „išsilaižyti žaizdas“.
„Ir per subsidijas mes gi vis tiek liekame skoloje tą patį gyventojų pajamų mokestį, kiekvieną mėnesį mokestį už nuomą. Tie, kurie dar bando prekybą išsinešti, liekame skoloje PVM. Visos šitos skolos kaupiasi. Iš tikrųjų jos bus nepakeliamos“, – nuogąstavo restoranų savininkas.
Jo nuomone, dabar siūlomos PVM lengvatos įvedimas 1–1,5 būtų per trumpas, nes viešojo maitinimo verslas nuostolius „laižysis“ dar kitus 4–5 metus.
„Šiandien aš pastebėčiau, kad mes esame tragiškoje būsenoje, nes tas maistas išsinešti, kaip eksperimentas, visiškai nekompensuoja netgi išlaidų, kurias mes patiriame gamindami maistą išsinešti. Tai tik daugiau noras priminti apie save, negu galimybė išsilaikyti“, – kalbėjo L. Čeprackas ir pridūrė, kad verslininkai esą jaučia atsakomybę ir prieš darbuotojus.
