Asmeninėje „Facebook“ paskyroje I. Šimonytė, kuri įvardijama kaip galima kitos daugumos premjerė, rašo:
„Šiek tiek glumina Vyriausybės retorinė ekvilibristika bandant rodyti kaži kokius milžiniškus išlaidų padidėjimus kitąmet, mat išlaidų padidėjimai visi daugiausia nuo 2020 m. plano, ne nuo fakto – pastarieji atrodytų gana santūrūs. Šis biudžetas jau net retorikos lygmeniu nei rekordinis, nei koks kitoks skambiai pavadintas. Bendromis apimtimis gana panašus į šiųmetinį, faktinį.“
Politikės teigimu, kai kurie dalykai naujuose biudžetų projektuose yra „neginčytini“.
„Įstatymais įtvirtinti įvairių dydžių pokyčiai (dėl pensijų, tiesa, įstatymą dar reikia truputį patikslinti, atsisakant nelogiškos sąsajos su BVP kritimu, nes darbo užmokesčio fondas, planuojama, augs ir toliau, vadinasi šaltinis pensijų indeksavimui – taip pat).
Vaiko pinigai, bazinis dydis, minimali alga, pensijos – visa tai, kas bus vykdoma nepaisant to, kurios pusės Vyriausybė susiformuos“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Jai niekingai skamba kai kurių politikų „aimanos“, kad dešinių partijų suformuota koalicija turėtų kažko nevykdyti ar netgi kažką mažinti. Esą tam nėra jokio reikalo, nes kitaip nei 2008 m. Lietuva yra įsivedusi eurą.
„Svarbu, kad nebūtų pagundos paskutinę minutę bandyti pakišti oponentams kokią nors neįvykdomą kiaulę, vien tam, kad paskui būtų galima iš opozicijos badytis pirštais“, – aiškina Seimo narė.
TS-LKD rinkimų programoje teigiama, kad Lietuvos mokestinių pajamų santykis su BVP turėtų didėti bent 3–4 procentiniais punktais, kad būtų galima užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimo tvarumą. Paprastai kalbant, konservatoriai mano, kad mokesčiai turėtų didėti arba jų turėtų būti surenkama daugiau.
Tačiau, I. Šimonytė rašo, kad dabartinės Vyriausybės pateiktame biudžete nėra mokesčių keitimų ir dėl to esą taipogi nėra ginčo: „Ne laikas ir ne vieta kažką panašaus svarstyti“.
Jos teigimu, daugelis per 2008 m. krizę priimtų mokesčių pakeitimų – tada buvo padidinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai – galioja ir šiandien, vadinasi, buvo reikalingi.
Vis dėlto, pasak I. Šimonytės, Seime teks ginčytis dėl išlaidų DNR planui, kuris buvo patvirtintas be platesnių diskusijų. Jame numatyti projektai, planuojama, bus finansuojami iš skolintų lėšų. Taigi, kad duotų naudos ir netaptų kaštais, juos bus būtina atidžiai peržiūrėti.
„Ir tam, o ne beprasmiam špagavimuisi dėl jau de facto priimtų sprendimų dėl vaiko pinigų ar papildomų povandeninių minų kaišiojimui, turėtų būti skirtas biudžeto svarstymo laikas.
Proga per daug reta, o rizikos pernelyg didelės, kad galima būtų vėl daryti kaip visada. O praėjusių kautynių karvedžiams siūlau nebekariauti seniai pasibaigusių kautynių – gyvenimas pasikeitė. Ir ačiū Dievui. Ir eurozonai“, – apibendrino I. Šimonytė.
Primename, kad šią savaitę viešumoje kilo daug diskusijų dėl europarlamentaro Andriaus Kubiliaus įrašo, kuriame jis kritikavo valdančiųjų pateiktą biudžeto projektą, dėl kurio esą bus sunkių pagirių ir ateityje teks veržtis diržus.
