„Mano pasiūlymas nuo praėjusių metų gegužės mėnesio nepasikeitęs. Du pasiūlymai, vienas pasiūlymas – reguliuoti griežčiau (..) arba visiems atsistatydinti. Arba laukti drebant, kada Tapinas paskelbs naują pavardę – trečias pasiūlymas. Tai dabar kadangi esam ties trečiu variantu, ties tuo ir pabaikim“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.
G. Landsbergis neslėpė, kad parlamento nariai su nerimu laukia naujų pavardžių paskelbimo.
Anot jo, jei yra pažeidimas galiojančių teisės aktų, tuomet reikia „atsiskaityti ir su teisėsauga, ir su visuomene“.
„Bet jei einam ir turim paaiškint už pieštuką pirktą, ta tema nesibaigs, kol nebus reglamentuota arba nebus visų politinė atsakomybė, padaryti skirtumą tarp vieno pažeidimo ir kito gali būti sudėtinga, jei neįsikiša teisėsauga“, – sakė G. Landsbergis.
Anot jo, parlamentinių lėšų pavyzdys galėtų būti Europos Parlamentas, kur dalis skiriamų lėšų yra nereglamentuota ir yra atlyginimo dalis. Tuo metu didesnioji dalis, apie 80 procentų, griežtai reglamentuojama ir skirta tik tam tikroms išlaidoms, numatytoms reglamente.
„Tokia sistema pritaikoma, prieš metus galėjo būti pritaikyta, nėra entuziazmo“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.
Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.
Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.
Kaip skelbė LRT televizija, abejonių dėl interesų konflikto gali kelti ir konservatorės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės perkamos maketavimo paslaugos iš Mindaugo Mikulėno – partijos vicepirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vyro. Ministrė sakė perkanti paslaugas pasirinkusi pagal jų kokybę. Ministrė taip pat aktyviai naudojosi pavėžėjų paslaugomis, nors turi ir tarnybinį automobilį. Pati M. Navickienė sakė tai dariusi, nes neturinti asmeninio automobilio.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.
Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.
Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.
