„Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kiekvienais metais. Esu pastebėjusi, kad kiekvieną kartą, kada mes diskutuojame ką nors apie mokesčius, tada tų pačių asociacijų atstovai prieštarauja bet kokiems mokesčių pakeitimams, tai kas yra siūloma, tai nutraukti kaldrą nuo kitų valstybės reikmių ir perduoti keliams“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Techniškai galima tą padaryti, bet Vyriausybei ir Seimui dėl to nėra nei kiek paprasčiau todėl, kad tuomet yra kitos reikmės, poreikiai, kur tuos šimtus milijonų, kuriuos reikalaujama perkelti keliams, tiesiog reikia kitose srityse uždengti“, – akcentavo ji.
Politikė taip pat akcentavo, kad šiais bei 2024 metais nemažą dalį kelių projektų, susijusių su karinio mobilumo infrastruktūra, bus galima atlikti iš bankų solidarumo įnašo.
„Vienaip ar kitaip visi šie siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių infrastruktūrą, reiškia tą patį kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Bet kalbant apie tolimesnius laikotarpius, 2025 m. ir vėliau, vis tiek reikės grįžti prie klausimo, kokie tvarūs finansavimo šaltiniai gali užtikrinti mūsų kelių infrastruktūros palaikymą“, – tikino ji.
I. Šimonytė pažymėjo, kad kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyta tiek pat nacionalinių lėšų kiek ir pernai bei dar kartą priminė, kad papildomos lėšos kelių infrastruktūrai bus iš „ne visiems patikusio“ laikinojo bankų solidarumo įnašo.
„Tai yra tikros pajamos, ne skolintos lėšos. Tokio dydžio kelių biudžetas kaip šiais metais, pastarąjį kartą buvo 2020 m. per kovidą, kai tuometinė Vyriausybė nemažai skolinosi kelių finansavimui, bet tuo metu buvo du svarbūs dalykai – negaliojo biudžeto deficito apribojimai ir Lietuvos biudžetas bei skola užaugo labai smarkiai“, – aiškino konservatorė.
„Didesnį klausimą kelia pasirinkti prioritetai, nes daug tada lėšų buvo skiriama žvyrkeliams ir jų asfaltavimai, o labai mažai lėšų skiriama tam, kam iš tikrųjų reikėtų skirti prioritetą, t. y. esamų kelių priežiūrai, tiltų būklei, strateginiams projektams, kam dabartinė Vyriausybė skiria labai daug lėšų“, – tvirtino ji.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro 207 mln. eurų. Finansavimo trūkumas 2024 m. gali pasiekti 340 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko trečiadienį akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 40 proc. blogos būklės krašto ir rajoninių kelių, tuo tarpu magistralinių – per 21 proc. Pasak jo, norint išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės, KPPP finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.
