Energetinį šalies nepriklausomumą užsimojusi didinti naujoji šalies valdžia žada skatinti ir geoterminio vandens naudojimą šilumos energijos gamybai. Pirmoji šalyje šalia Klaipėdos veikianti geoterminė jėgainė (UAB "Geoterma") po neseniai patirtos krizės jau atsigauna, jos vadovai į ateitį žiūri optimistiškai.
Tiesa, pagrindinis jėgainės klientas - šilumą uostamiesčiui ir Gargždams tiekianti bendrovė "Klaipėdos energija" - nelabai palankiai žiūri į rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis ruošiamasi gerinti "Geotermos" ir kitų nepriklausomų šilumos tiekėjų padėtį.
Jau dirba
"Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė apie 2007-aisiais Klaipėdos geoterminėje jėgainėje, į kurią jau iki tol buvo investuota 83 mln. litų, susidariusią tragišką situaciją. Įmonę slėgė 3 mln. litų siekiančios skolos tiekėjams, milijoninės Pasaulio banko paskolos. Vandens gręžinių filtracinių savybių atstatymui ir nusidėvėjusių įrenginių remontui reikėjo 6 mln. litų. Susidariusių problemų sprendimu buvo ėmęs rūpintis ir šalies prezidentas Valdas Adamkus.
Po keleto mėnesių buvo surastas jėgainės gelbėjimo receptas. Jos akcininkai - "Lietuvos energija" ir Ūkio ministerija - suteikė 13 mln. litų paramą. Pasak jau metus "Geotermai" vadovaujančio Ričardo Vaitiekūno, iš šios sumos 6 mln. litų jau investuoti į įrenginių remontą, 3 mln. litų skirti padengti skoloms už dujas ir elektrą, du milijonai atiteko Pasaulio bankui, suteikusiam paskolą jėgainės statyboms.
"Gamybą atnaujinome jau pernai gruodį. Gręžinių nusprendėme negilinti. Nors giliau turėtų būti aukštesnė geoterminio vandens temperatūra, tačiau naujausia studija parodė, kad šie sluoksniai yra gana "nepastovūs", o ir jų poringumas yra gana mažas, tad gręžiant būtų nemaža rizika atsimušti į itin kietą bevandenę uolieną. Visus tuos keturis mėnesius dirbame be ypatingų problemų, eksperimentuojame, kad gamybiniai procesai taptų dar sklandesni. Tačiau reikia sutvarkyti dar vieną gręžinį - tam pasilikome lėšų, nes remontui reikalingus įrenginius šiuo metu naudoja naftininkai ir jie atsilaisvins tik gegužę. Ramiai gyventi neleidžia ir įvairūs cheminiai procesai, kuriuos reikia tirti ir koreguoti. Šiuo metu per mėnesį pagaminame nuo 10 iki 15 megavatvalandžių, kurių 40 procentų sudaro geoterminė energija. Vasaros sezono metu planuojame gamybą padidinti iki 25-30 megavatvalandžių", - sakė R. Vaitiekūnas.
Kaina - per maža
Ankstesnė "Geotermos" vadovybė buvo nepatenkinta kaina, kurią už pagamintą šilumos energiją jai mokėdavo pagrindinis klientas - "Klaipėdos energija". Buvo bandoma teisybės ieškoti teismuose. Klaipėdos apylinkės teismas atmetė bendrovės ieškinį, tačiau jį vėliau patenkino uostamiesčio apygardos teismas. Galutinį tašką padėjęs Aukščiausiasis Teismas visgi palaikė "Klaipėdos energiją".
R. Vaitiekūnas sako, jog "Klaipėdos energija" įmonei vasarį mokėjo 12,6 cento už kilovatvalandę - maždaug pusę kainos, kurią moka galutiniai vartotojai.
"Ši kaina tikrai yra mažoka, bet į teismus kreiptis nesiruošiame, tikimės, kad bus parengti palankesni įstatyminiai aktai. Dabar galiojantys numato, kad mūsų šilumos energijos kainą nulemia vadinamoji kuro dedamoji. Kitaip tariant, mūsų šiluma turi būti gerokai pigesnė nei ta, kurią "Klaipėdos energija" pasigamina degindama dujas ar mazutą. Ypač neparanki situacija susiklosto tada, kai šilumininkai ima deginti daugiau pigesnio mazuto. Mano nuomone, jėgainėje pagaminamos šilumos kainą turėtų nustatinėti Kainų komisija, įvertindama ne tik kuro dedamąją, bet ir nuolatines mūsų sąnaudas, minimalų pelną", - sako "Geotermos" direktorius.
Anot jo, net ir tokiu atveju "Klaipėdos energijai" parduodama šiluma būtų pigesnė, nei gaminama pačios šilumininkų įmonės, be to, ji sutaupytų keletą milijonų parduodama nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus.
R. Vaitiekūno teigimu, šiltuoju metų laiku "Klaipėdos energijai" užtektų "Geotermos" ir biokurą deginančios "Pajūrio medienos" pagaminamos šilumos energijos. Tokiu režimu planuojama dirbti ateinančią vasarą.
Paskolą restruktūrizuos?
"Geoterma" dar turi 18 mln. litų negrąžintos Pasaulio banko paskolos, panaudotos įmonės statyboms. Pasak R. Vaitiekūno, kol kas yra susitarta su paskolą administruojančiu Turto banku atidėti jos ir palūkanų mokėjimą metams.
"Šiuo metu mums labai trūksta apyvartinių lėšų. Kokiu nors būdu gautume milijoną - lengviau atsikvėptume ir reikalai pajudėtų. Apie bankų paskolas net svajoti neverta vien dėl to, kad mūsų rodikliai šiuo metu yra baisūs, nors verslo planas tikrai būtų vertas dėmesio. Kol kas yra dvi realios perspektyvos - arba paskolos restruktūrizacija, arba bankrotas. Pastarojo atvejo irgi nereikėtų bijoti, jei tik procedūras būtų galima vykdyti kur kas greičiau, kaip Vakaruose, o ne taip, kaip dabar yra pas mus", - sakė pokalbininkas.
Paskolos restruktūrizacijos atveju "Geoterma" ruoštų verslo planą, dalį jos paskolos turėtų nurašyti Vyriausybė, dalis turėtų būti kapitalizuota, likusi būtų grąžinama.
Regi perspektyvą
Nepaisant sudėtingos situacijos, jėgainės vadovas regi geoterminių išteklių panaudojimo Lietuvoje perspektyvą.
"Geotermai" priklauso šalia Palangos, Vydmantuose, esantis du daugiau nei dviejų kilometrų gylio užkonservuoti gręžiniai, kuriuose geoterminio vandens temperatūra siekia 70 laipsnių. Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad šiuose gręžiniuose esančių druskų (iki 200 g/l) sudėtis yra geresnė nei vežamų iš Negyvosios jūros, tad atlikus kruopščią ekspertizę šiuo vandeniu, ko gero, būtų galima gydyti įvairius sąnarių ir odos susirgimus.
"Visgi šie gręžiniai yra šiek tiek per toli nuo Palangos, tad tiesti vamzdžius iki kurorto būtų, ko gero, per brangu. Tačiau šiuo gręžinius tikrai būtų galima sėkmingai panaudoti šiltnamių šildymui ar žuvivaisai, jei kas netoli sugalvotų užsiimti tokiu verslu", - teigė R. Vaitiekūnas.
Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.
"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš pusantrų metų sakė profesorius.
Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai - Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
Pasak R. Vaitiekūno, "Geoterma" jau yra sulaukusi kai kurių verslininkų domėjimosi pasitelkiant geoterminius vandenis teikti sveikatinimo paslaugas Palangoje. Atsiradus konkretiems projektams įmonė juose dalyvautų kaip partneris - rūpintųsi požemine projektų dalimi. "Geotermos" valdyba jau yra davusi leidimą steigti tokias antrines įmones. Jėgainės vadovo įsitikinimu, tokias paslaugas būtų galima teikti ir Neringoje - tai padėtų spręsti kurorto sezoniškumo problemą.
"Aš tikiu, kad geoterminių išteklių panaudojimas turi realią perspektyvą visoje Vakarų Lietuvoje. Tai būtų akivaizdus žingsnis į energetinę nepriklausomybę. Šiuo metu šilumos gamybos procese "Geotermoje" 60 procentų sudaro dujos, o 40 procentų - geoterminio vandens šiluma. Dujas galima pakeisti vietiniu biokuru ir turėti visiškai nepriklausomą šilumos tiekimo šaltinį. Mes jau dirbame šia kryptimi. Geoterminės jėgainės galėtų atsirasti prie kiekvieno Vakarų Lietuvos miesto, nes jas įrengti dabar kainuotų net kelis kartus pigiau nei mūsų įmonę. O ji ir toliau galėtų pateisinti jos pavadinime esantį žodį "parodomoji". Čia ir toliau šalia gamybos galėtų veikti savotiškas bandymų poligonas", - sako pokalbininkas, akcentuojantis, kad visame pasaulyje šiuo metu kyla geoterminių išteklių įsisavinimo banga.
"Situacija greitai pasikeis"
Kęstutis JAUNIŠKIS, energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams:
Energetikos ministerija ruošiasi perimti iš Ūkio ministerijos kontrolinį "Geotermos" akcijų paketą. Situacija šilumos sektoriuje artimiausiu metu pasikeis, nes yra pateiktas Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektas. Jame numatyta, kad šilumos tiekėjai privalės supirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų, deginančių biokurą, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, deginančių atliekas, naudojančių geoterminę energiją. Iki šiol galioja nuostata, kad šilumininkai privalo supirkti šilumą už kainą, kuri yra ne didesnė nei šilumos tinklų kuro dedamoji - nepriklausomi tiekėjai privalo parduoti šilumą už kainą, kuri yra mažesnė už dujas. Taip buvo užfiksuotos nelygios konkurencijos sąlygos. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, supirkti šilumą bus privaloma už tokia kainą, kiek ir kainuoja ją pagaminti. Nepriklausomi gamintojai turės galimybę sukaupti lėšų investicijoms. Taip bus sumažinta ir priklausomybė nuo dujų, nes šios Vyriausybės programoje įrašyta, kad dujų suvartojimas šilumai gaminti turėtų sumažėti nuo 80 iki 40 procentų.
Šiomis įstatymo pataisomis skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių, tarp jų ir geoterminės energijos panaudojimas. Atrišime rankas investuotojams. Geoterminė energija - viena iš tų sričių, kuriai turi būti uždegta žalia šviesa.
"Būtų nenaudinga"
Juozas KREGŽDYS, "Klaipėdos energijos" generalinio direktoriaus pavaduotojas:
Mes pateikėme savo pastabas ruošiamoms įstatymo pataisoms. Mūsų nuomone, kaina tokiems šilumos tiekėjams kaip "Geoterma" turėtų būti nustatoma pagal kintamąsias išlaidas - dujas, elektrą ir kitus resursus, naudojamus gamyboje, o pastoviąsias išlaidas, tokias kaip mokesčiai, įtraukti į kainą būtų nelogiška. Jei visgi mes nebūtume išgirsti, mums neapsimokėtų pirkti tokios šilumos, nes ji taptų brangesnė už tą, kurią patys pasigaminame, o tai turėtų įtakos galutinei kainai, kurią moka vartotojai. Žinant mūsų šilumos gamybos mastus, sutaupymas apyvartinių taršos leidimų srityje tikrai nieko daug nelemia.
Be "Geotermos" tikrai galėtume išsiversti - turime užtektinai pajėgumų. Kol kas jokio įpareigojimo pirkti šilumos energiją iš šios jėgainės nėra.
Mums buvo siūloma perimti "Geotermą" tada, kai ji buvo sustojusi dėl gedimo ir reikėjo milijoninių investicijų, tad atsisakėme. Jei gautume pasiūlymą įsigyti dalį jėgainės akcijų dabar, reikėtų itin gerai viską apsvarstyti, nes visgi ji yra parodomoji, įrenginiai unikalūs ir dėl to egzistuoja nemaža rizika.
Įdomūs faktai
Geoterminės jėgainės pagamina 0,416 proc. pasaulio energijos.
Didžiausi geoterminės energijos naudotojai yra JAV (3000 MW), Italija (790 MW). Islandija ir Filipinai geoterminėse jėgainėse atitinkamai gamina 26 ir 27 proc. šaliai reikalingos energijos.
Didžiausio pajėgumo geoterminė jėgainė veikia JAV, 116 km į šiaurę nuo San Francisko. 1960 metais pradėjusios veikti jėgainės gamybinis pajėgumas - 1360 MW.
Naujausioje Kinijos energetikos strategijoje numatyta, kad naujai statomuose objektuose 50 proc. sunaudojamos energijos turi būti geoterminė.
Lenkijoje geoterminė energija naudojama auginant šamus, JAV - veisiant krokodilus.
Kadangi Australijoje geoterminiame vandenyje yra aukso, iš jo išgaunamas šis brangusis metalas.
Martynas Vainorius
