Pasak didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovo Algirdo Juozaponio, šį pokytį nulėmė aukštesnė vasario vidutinė oro temperatūra ir pailgėjusios dienos, kas mažino elektros energijos paklausą rinkoje. Bendras Lietuvos suvartojimas, lyginant su sausiu, buvo 2,74 proc. mažesnis (atitinkamai 1,181 TWh ir 1,214 TWh), o reikiamą pasiūlą rinkoje užtikrino šildymo sezono metu veikiančios termofikacinės elektrinės.
„Visą mėnesį pastoviame lygyje besilaikiusios kainos ryškiau sumažėdavo savaitgaliais, kai elektros energijos paklausa natūraliai nukrisdavo, todėl ryškesnį sutaupymo efektą vasario mėnesį turėjo pajusti tie vartotojai, kurie yra pasirinkę su kaina NPS susietą tarifą ir savaitgaliais vartojo daugiau elektros energijos“, - sako A. Juozaponis.
Vidutinę elektros energijos kainą NPS biržos Lietuvos kainų zonoje vasarį neigiamai veikė planiniai perdavimo jungčių tarp Estijos ir Latvijos remontai. Pavyzdžiui, vasario 17-19 d. užfiksuotą elektros energijos kainos padidėjimą iki 19,33 ct/kWh NPS Lietuvos zonoje nulėmė trečdaliu sumažėjusios importo iš Estijos galimybės dėl planinio elektros perdavimo linijos tarp Estijos ir Latvijos remonto.
A. Juozaponis sako, kad remontai didesnį taupymo efektą trukdys pasiekti ir kovą. „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus teigimu, palankią kainai NPS biržoje pavasario polaidžio įtaką mažins kovo 5 d. planiniam remontui išjungta elektros perdavimo linija Rezeknė–Liksna Latvijoje bei kovo 10-30 d. remontuojama tarptautinė elektros perdavimo linija Tartu–Valmiera tarp Estijos ir Latvijos elektros energetikos sistemų.
Vasario vidutinė elektros energijos kaina NPS Latvijos zonoje buvo tik 0,01 ct/kWh žemesnė nei Lietuvos – jos skyrėsi dėl kelias dienas apribotų tarpvalstybinių jungčių pralaidumų. Vidutinė kaina NPS Estijos kainų zonoje vasarį buvo 12,01 ct/kWh, t. y. beveik 20 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos zonos kainų suartėjimą su Suomijos (vasarį - 11,79 ct/kWh) nulėmė pradėta eksploatuoti nauja „Estlink 2“ jungtis tarp šių šalių.
A. Juozaponis primena, kad vidutinėms kainoms Lietuvoje ir Latvijoje supanašėti su Skandinavijos kainomis trukdo nepakankami jungčių pralaidumai tarp Latvijos ir Estijos, dabar siekiantys tik 600 MW. Situacija turėtų iš esmės pasikeisti 2015 m. pabaigoje užbaigus naujų jungčių su Švedija (700 MW galios „NordBalt“) ir Lenkija (500 MW „LitPol Link“) statybas.
