Trečiadienį Vyriausybėje finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė priemones, kurios turėtų padėti gyventojams artėjantį šildymo sezoną.
Taikys mažesnį PVM tarifą
G. Skaistė pripažino, kad šiuo metu įvairių rūšių kuro, naudojamo šildymui, kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra padidėjusios 2–3 kartus. Kiek šildymo kaina didės kiekvienoje savivaldybėje priklausys nuo to, kokį kurą deginant joje gaminama šiluma.
Ministrė pasakojo, kad naujos kompensacijos dujoms ir elektrai bus numatytos kitų metų valstybės biudžete. Vyriausybė esą imasi ilgalaikiu priemonių, o ne vienkartinių išmokų. Jos tikslas padidinti gyventojų pajamas ne mažiau nei 15 proc.
Viena iš numatomų priemonių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensavimas centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui. Šildantis kitomis kuro rūšimis PVM lengvata nebus taikoma.
Paprastai kalbant, PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui bus taikoma tiek pensininkams, tiek turtingiems žmonėms, nesvarbu, kokio dydžio ploto būstą jie šildys.
Tokia tvarka bus taikoma šį ir kitą šildymo sezoną. Per metus dėl to valstybės biudžetas neteks 54–57 mln. eurų.
„Pasaulinėje rinkoje fiksuojant vis dar labai įtemptą situaciją dėl energijos kainų šuolio, siūlome pratęsti praėjusį šildymo sezoną taikytą priemonę – kompensuoti PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams dviems sezonams.
Tai viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje, kur PVM lengvatos tiesiogiai tampa mažesnėmis sąskaitomis vartotojams“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Dujas keis mazutu
D. Kreivys pasakojo, kad Vyriausybė sudarys galimybę šilumos gamintojams dujas pakeisti mazutu.
Esą vien Vilniuje toks pakeitimas leis sutaupyti apie 100 mln. eurų lėšų ir išlaikyti panašią kainą, kokia buvo praėjusį šildymo sezoną.
Be to, pasak ministro, didinama ir biokuro pasiūla. Vyriausybės nutarimu urėdijoms pavesta ypatingos skubos tvarka ruošti biokurą, kad būtų patenkinta visa paklausa ir kad būtų pakeistas baltarusiškas ir rusiškas biokuras.
D. Kreivys neatskleidė, kokių priemonių bus imtasi, kad lengviau pakilusias kainas išgyventų verslo įmonės.
„Ruošiamės šildymo sezonui – biokuro pasiūlos didinimas ir galimybė šilumos ūkyje naudojamas dujas pakeisti į mazutą, dyzeliną ir miško kirtimo atliekas leis sumažinti prognozuojamą šildymo kainos augimą gyventojams“, – teigė energetikos ministras.
Kompensacijas už šildymą siūlo mokėti ilgiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė pristatė siūlymą mokėti kompensacijas už būsto šildymą ne 3 mėnesius, kaip yra dabar, o visą šildymo sezoną.
Jos teigimu, kompensacija nuo šiol galės pasinaudoti daugiau gyventojų. Praėjusį šildymo sezoną jų buvę apie 240 tūkst., o šį, manoma, bus gerokai daugiau.
Tiesa, M. Navickienė negalėjo pasakyti, kokia dalis gyventojų, kuriems kompensacija priklauso, ja iš tiesų nepasinaudoja.
„Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį ir praplėtus šildymo kompensacijų gavėjų skaičių, du trečdaliai dirbančiųjų, taip pat sunkiai besiverčiantys asmenys, pensininkai, neįgalieji ir kiti gali drąsiai kreiptis kompensacijų už šildymą. Parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, o ir kreiptis reikės tik vieną kartą ir kompensacija bus paskiriama visam šildymo sezonui.
Svarbiausia, kad žmonės nesivadovautų vis dar vyraujančiais stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai gyvenantiems asmenims. Ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji gali kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir artimiausiu metu jis bus svarstomas Seime.
Siūloma, kad tokia kompensacijų tvarka galiotų šį ir kitų metų šildymo sezoną.
Ministerija primena, kokia tvarka šiuo metu yra skiriamos kompensacijos būsto šildymui.
Pritaikius šildymo kompensaciją, namų ūkis turėtų mokėti, pvz.:
Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 eurų gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 euro.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 eurus į rankas (dvi minimalias algas), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė arba tiesiog kiti mokesčių mokėtojai.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,8 euro į rankas (du vidutinius darbo užmokesčius), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 euro, kitką kompensuotų valstybė.
Kompensacijas už šildymą moka vietos savivaldybės. Dėl jų galima kreiptis ir internetu jau nuo rugsėjo 1 d.
