NT brokeriai pastebi, kad dauguma pirkėjų naujos statybos būstus sieja su šildymo reguliavimu
NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirkėjai naujos statybos būstais laiko tuos, kurie neviršija 20 metų amžių.
„Taip pat pirkėjai atkreipia dėmesį į šildymą, jeigu jį gali reguliuoti, tada būstą irgi jau priskiria naujai statybai.
Tačiau yra ir tokių pirkėjų, kurie naujos statybos būstą laiko tik tokį, kuriame niekas negyveno. Jeigu bute jau kažkas gyveno, tokiems pirkėjams butas jau nėra naujos statybos“, – komentavo NT brokeris.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas irgi pastebėjo, kad daugelis gyventojų naująja statyba laiko daugiabučius, pradėtus statyti 2000 metais.
„Tuomet statytojai ėmė juos apšildyti, atsirado reguliuojamas šildymas. Daugiabučių fasadui pradėtas naudoti dekoratyvinis, įvairių spalvų tinkas. Šis pokytis tapo matomas vizualiai.
Tačiau nauja statyba kiekvienais metais keitėsi, didėjo daugiabučių energetinis efektyvumas. Vien per pastarąjį dešimtmetį sparčiai keitėsi energetinės klasės, todėl 2008 metais ir dabar pastatytas daugiabutis turės daug skirtumų“, – komentavo NT brokeris.
Pirkėjai vertina būto įrengimą ir kainą
NT brokeriai pastebėjo, kad dažniausiai pirkėjai rinkdamiesi būstą vertina jo kainą ir įrengimą.
M. Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai rinkdamiesi būstą, labiausiai vertina ne daugiabučio energetinį efektyvumą, bet buto įrengimą.
„Pirkėjai vertina butų įrengimo nusidėvėjimą ir pagal tai renkasi būstą. Nebent tikrai matosi daugiabučio išoriniai defektai, pavyzdžiui, nubyrėjęs sienų tinkas ar suskilinėjusios sienos“, – pastebėjo M. Mikočiūnas.
O I. Zabarauskas sakė, kad pagrindinis kriterijus renkantis būstą vis tik yra kaina.
„Ne paslaptis, kad visiškai nauji būstai yra brangiausi. Todėl pirkėjai, kurie gali sau tai leisti, tokius būstus ir perka, o kiti renkasi ekonomiškesnį, senesnį variantą.
Taip pat kiekvienas pasirinkimas turi savų privalumų ir trūkumų, perkantys naujus būstus susiduria su neapibrėžtumu, nes tokie būstai laikinai gali neturėti infrastruktūros. O senesni būstai ją jau turi“, – komentavo NT brokeris.
Pasak jo, tikrai nėra, kad visi pirkėjai nori tik naujos statybos būstų.
„Pastebiu, kad dažniausiai pirkėjai nori „gatavų“ variantų. Žmonės nusipirkę būstą nenori rūpintis jo įrengimu ar kapitaliniu remontu. Gyventojai nori nusipirkti būstą ir iš karto jame gyventi“, – sakė I. Zabarauskas
Būstai pastatyti 2022 metų pradžioje jau pasenę?
Tuo metu Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius šiek tiek kitaip skirstė seną ir naują statybą. Jis tikino, kad formaliai nauja statyba priimtina laikyti pabaigtus, ne senesnius nei 2 metų projektus.
„Taigi, visi projektai pastatyti 2 metų laikotarpiu yra laikomi nauja statyba. Žiūrint iš šios dienos perspektyvos, projektai, pastatyti iki 2022 metų rudens, jau nebelaikomi nauja statyba“, – komentavo statytojų atstovas.
Tačiau, anot jo, NT rinkoje nauja statyba gali būti skirstoma įvairiai atsižvelgiant į būsto kokybę, energetinį efektyvumą, architektūrą ir kt. aspektus.
„Kokybiški būstai statomi jau pastarąjį dešimtmetį, nuo 2014–2016 metų. Tai lėmė ir patys pirkėjai, kurie nori vis kokybiškesnio būsto“, – sakė jis.
Krizes laikotarpiu būsto kokybė mažėjo
Pasak M. Statulevičiaus, prieš 20 metų prasidėjo aktyvus NT rinkos augimas ir naujų būstų statyba.
„Tai buvo susiję ir su bankų paskolomis, nes verslui buvo lengviau finansuoti statybas. O žmonės irgi nebijojo imti paskolų ir pirkti būstus, kurie buvo brangesni, bet kokybiškesni.
Vėliau 2007–2010 metais prasidėjo krizinis laikotarpis, kuomet sumažėjo vystomų NT projektų. Jie buvo statomi su atsarga, atidedant brangesnius sprendimus, naudojant ekonomines medžiagas. Tuo metu kažką parduoti rinkoje buvo sudėtinga, pirkėjai elgėsi atsargiai“, – komentavo LNTPA prezidentas.
Anot jo, pasibaigus krizei, ėmė augti ekonomika, algos didėjo.
„Atėjo užsienio investicijos, vystytojai tapo drąsesni, rinka perėjo į kitą lygį ir nuo 2014–2016 metų būstų kokybė gerėjo, perėjo į kitą lygį“, – komentavo M. Statulevičius.