„Šios iniciatyvos tikslas – didinti tvarką viešosiose erdvėse, užtikrinti eismo dalyvių saugumą ir skatinti atsakingą naudojimąsi mikrojudumo priemonėmis. Palikti elektrinį paspirtuką bet kur – tas pats, kas numesti banano žievę vidury šaligatvio: ir netvarkinga, ir pavojinga kitiems. Paspirtukams bei dviračiams tikrosios „poilsio zonos“ yra specialios stovėjimo vietos, kur netrukdomas niekieno kelias“, – sako JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
El. paspirtukų ir el. dviračių parkingo vietos paženklintos specialiu stačiakampio formos žymėjimu, o jo viduryje – paspirtuko ir „P“ raidės simboliai.
Paspirtukus palikti reikia tvarkingai – statyti vertikaliai su lyg stovėjimo zona, kuo arčiau krašto arba šalia esančios el. transporto priemonės.
Augantis mikrojudumo populiarumas – kartu su iššūkiais saugumui
Pastaraisiais metais dviračių ir elektrinių paspirtukų naudojimas Vilniuje ženkliai išaugo. Deja, kartu daugėja ir su šiomis priemonėmis susijusių eismo įvykių. Statistika rodo, kad 2020–2023 m. laikotarpiu apie 24 proc. visų įskaitinių eismo įvykių buvo susiję su dviračių ir paspirtukų vairuotojais. Šiltuoju metų laiku (balandžio–rugsėjo mėn.) šis rodiklis siekė net apie 33 proc.
„Šie skaičiai parodo, jog būtina ne tik plėsti infrastruktūrą, bet ir stiprinti eismo dalyvių sąmoningumą – atsakingas parkavimas ir saugus važiavimas turi tapti kiekvieno naudotojo įpročiu. Ne visi mikrojudumo priemonių vairuotojai elgiasi atsakingai – kartais neįvertina kelio dangos sąlygų, pasirenka per didelį greitį, kelia pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams“, – priduria JUDU atstovas.
Remiantis policijos registruotais eismo įvykių duomenimis, 2024 m. eismo įvykiuose buvo sužeista 180 paspirtukų vairuotojų ir keleivių. 59 iš 180 sužeistųjų – 12–17 m. amžiaus paaugliai, kurie elektrines mikrojudumo priemones naudoja tiek kasdieniam keliavimui, tiek pramogoms.
Pagal Kelių eismo taisykles, elektrine mikrojudumo priemone (pvz., elektriniu paspirtuku) leidžiama važiuoti dviračių takais, juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi ir gyvenamojoje zonoje asmenims nuo 16 metų. Asmenys nuo 14 metų tai gali daryti tik baigę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą kursą ir turėdami mokyklos pažymėjimą.
„Pastebima ir kita problema – keleivių vežimas paspirtukais. Taip rizikuoti dažniausiai renkasi jaunimas, net 57 proc. visų kartu važiuojančių paspirtukų vairuotojų ir keleivių – jaunesni nei 16 metų. Kalbant apie eismo įvykius, ypač skaudūs yra atvejai, kai paspirtuku važiuoja mažametis vaikas ir suaugęs, kadangi visų tokių fiksuotų eismo įvykių metu nukentėjo vaikai“, – pasakoja Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
Remiantis 2024 m. duomenimis, sostinėje mikrojudumo transporto priemonių dalijimosi paslaugas teikė dvi įmonės: „Bolt“ siūlė elektrinius paspirtukus ir dviračius, o „Ride“ – elektrinius dviračius. Iš viso Vilniaus gatvėse važinėjo apie 4,5 tūkst. šių transporto priemonių, o bendras jų naudotojų įveiktas atstumas 2024 m. siekė beveik 3 mln. kilometrų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
