Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams (72 proc. visų leidimų), Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną-du asmenis.
„Sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių didesnį srautą galimai sąlygojo mažiau apribojimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą nustačiusios sąlygos antrojo karantino metu“, – pranešime sakė Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Šiemet daugiausiai užsieniečių įdarbinta maisto pusgaminių ruošėjais – 18 proc. (56 žmonės), nekvalifikuotais ūkio derliaus nuėmėjais – 12 proc. (36), virėjais – 9 proc. (29), nekvalifikuotais sezoniniais ūkio ir pagalbiniais virtuvės darbininkais – po 8 proc. (25 ir 24).
Be to, atvykėliai gavo leidimus dirbti kvalifikuotais braškių ūkio darbininkais (17), kelininkais (15), kambarinėmis (14), kelio (14), augalininkystės ūkio (7) ir kitais darbininkais (6).
Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams šiemet prašė ūkininkų ūkiai (93), „Plungės kooperatinė prekyba“ – 34, „Vičiūnai“ – 19, „Kauno ekostatyba“ ir „Didvyriai“ – po 13, „Andra“ ir „Domo vizija“ – po 10, „Villon“ – 9, „Beno laivynas“, „Stambus projektas“ ir „Skonio kodas“ – po 7, „Natinor“ – 6, „Rodsta“, „Orka foods“, „SIDC Civil“ – po 5 ir kitos įmonės.
Darbdaviai sezoniniams darbuotojams pirmąjį pusmetį siūlė 642–1290 eurų atlyginimą.
Sezoniniams darbuotojams iš užsienio kvotos netaikomos.
Daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą iki šiol buvo išduota 2019 metais – 460, 2018 metais – 176 ir 2017-aisiais – 37.