Kalbėdamas apie kovą su neblaiviais vairuotojais, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys pabrėžia – ši problema išlieka aktuali.
Pasak jo, 2023 m. šalies keliuose buvo sulaikyta 10 200 neblaivių vairuotojų, o per pirmąją 2024 m. pusę – jau 10 400. Beveik keturi tūkstančiai kiekvienais metais peržengė baudžiamojo kodekso ribą – jų girtumas viršijo 1,5 promilės.
Dar keli tūkstančiai nubausti administracine tvarka. Pakartotiniai pažeidėjai taip pat nėra išimtis – šiemet pradėtos 402 administracinių nusižengimų teisenos pagal ANK 427 straipsnį, numatantį atsakomybę už pakartotinį vairavimą apsvaigus.
Pašnekovas pabrėžia, kad gaudant girtus vairuotojus pareigūnams reikėtų didesnių resursų. Dalis padalinių jaučia personalo trūkumą, tačiau Policijos departamentas, net ir turėdamas ribotus išteklius stengiasi įvairiomis priemones spręsti susidariusią situaciją.
Viena iš netiesioginių prevencijos priemonių – švietėjiška veikla. Pašnekovas teigia, Lietuvos policija dalyvauja įvairiose akcijose, bendradarbiauja su mokyklomis ir rengia konkursus – pavyzdžiui, šių metų „Aš ir Policija“ tema buvo skirta eismo saugumui.
Taip pat prisideda prie Europos saugumo dienų, „Judumo savaitės“ iniciatyvų, vykdo bendras akcijas su įvairiomis organizacijomis, įskaitant „Bolt“, Moterų ralį ir pan.
Vis dėlto, kaip pabrėžia Policijos departamento atstovas, svarbiausias veiksnys – ne baudos dydis, o neišvengiamumas. „Didžiausią reikšmę turi šviečiamoji veikla. Svarbiausia, kad visa visuomenė – draugai, šeima, bendradarbiai, kaimynai – būtų nepakantūs neblaiviems vairuotojams, neleistų jiems sėsti prie vairo išgėrus, drausmintų, praneštų policijai.“
„Efektyviausia priemonė – visuomenės sąmoningumas, atsakomybės ugdymas ir vieninga žinutė: vairavimas apsvaigus – ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas“, – priduria V. Grašys.
Vairavimas išgėrus nėra atsitiktinumas
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė atkreipia dėmesį, kad pakartotinis vairavimas išgėrus dažnai nėra vienkartinė klaida – tai signalas apie gilesnes psichologines problemas.
„Priklausomybė – psichikos ir elgesio sutrikimas. Alkoholio vartojimas veikia savikontrolę, silpnina gebėjimą įvertinti pasekmes, o kartu ir laikytis socialinių taisyklių“, – teigia gydytoja.
Anot jos, dažnas ar gausus vartojimas siejasi su emociniu nestabilumu, gynybiškumu ir pasipriešinimu bet kokiems elgesio apribojimams – tai paaiškina, kodėl kai kurie asmenys kartoja tą patį pažeidimą.
„Žmogus ne tik ignoruoja taisykles – jis negeba įvertinti jų svarbos ir galimų pasekmių, pavyzdžiui, teisės vairuoti netekimo“, – sako ji.
Vien skirti baudas – neužtenka?
A. Širvinskienės teigimu, siekiant veiksmingai spręsti pakartotinio vairavimo išgėrus problemą, būtina žengti už baudžiamosios sistemos ribų.
Ji akcentuoja, kad sistemingas bendradarbiavimas tarp policijos, teismų ir priklausomybės gydymo įstaigų galėtų ženkliai padidinti šių pastangų efektyvumą.
„Toks tarpsektorinis modelis jungtų ne tik baudžiamąsias, bet ir socialines, psichologines priemones. Tai padėtų ne tik sumažinti pakartotinius pažeidimus, bet ir prisidėtų prie visuomenės saugumo bei priklausomybių prevencijos plačiąja prasme“, – sako ji.
Anot jos, labai dažnai pakartotinis vairavimas išgėrus nėra vien atsitiktinė klaida – tai signalas apie giluminę, neišspręstą problemą. Vien baudos ar teisės vairuoti atėmimas neužtikrina, kad žmogus pakeis savo elgesį, jei kartu nebandoma suprasti jo elgesio priežasčių.
Todėl, anot dr. Širvinskienės, Lietuvoje būtų prasminga taikyti privalomą priklausomybės įvertinimą tiems, kurie prie vairo sulaikomi neblaivūs jau ne pirmą kartą.
„Tai būtų pirmas žingsnis, padedantis nustatyti, ar asmeniui reikalinga specializuota pagalba. Jei įvertinimo metu nustatoma priklausomybė ar rizikingas vartojimas, tuomet galima taikyti įvairias pagalbos formas – nuo psichosocialinės terapijos iki medikamentinio gydymo.“
Net ir tiems, kurie savęs nelaiko priklausomais, pagalba gali būti efektyvi – jei tik sudaromos tinkamos sąlygos keistis.
„Svarbiausia – kantrybė, nuoseklumas ir darbas su specialistais. Net skeptiškai nusiteikę žmonės gali po truputį priimti pagalbą, jei supranta, kad jų elgesys kelia grėsmę jų pačių gyvenimui, sveikatai ar net laisvei“, – apibendrina ji.
RPLC vadovė pabrėžia, kad Lietuvoje egzistuoja išplėtota ir įvairialypė pagalbos sistema, tačiau ji veikia tik tada, kai žmogus nusprendžia keistis. „Svarbiausia – nepalikti problemos savieigai ir išmokti pasinaudoti pagalbos ištekliais“, – akcentuoja ji.
Politikai – problemą pripažįsta
Seimo narys, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Audrius Petrošius įsitikinęs, kad problema – kur kas gilesnė.
„Be jokios abejonės pritarsiu minčiai, jog neblaivių vairuotojų problema yra ne tik teisinė, tačiau ir moralinė, ir, ko gero, norint labiau suprasti problemos šaknis, pastarasis akcentas galėtų būti laikytinas esminiu“, – sako jis.
Politikas pažymi, kad Lietuva perėjo didelį vertybinį virsmą – nuo lankstaus, sovietinio laikotarpio normų vertinimo prie vakarietiško, taisyklėmis grįsto visuomenės požiūrio. Anot jo, šiandien vairavimas išgėrus didžiąja dalimi jau netoleruojamas net ir artimoje aplinkoje.
„Manau, kad kaip valstybė esame pakankamai subrendę, kad egzistuojant problemoms politikai reaguotų aktyviai. Šiandien dienai manyčiau, jog galiojančios bausmės yra pakankamos – numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė, pasitelkiant ir poveikio priemones sudėtingiausiems atvejams, pvz., numatant laisvės atėmimą ar transporto priemonės konfiskaciją“, – sako A. Petrošius.
Tačiau jis neslepia – esminis iššūkis išlieka tie asmenys, kurie ne tik kartoja pažeidimus, bet ir ignoruoja bet kokią atsakomybę.
„Turime reikalą su asmenimis, kurie nedirba, neturi turto, turi polinkį prasižengti ir net ir atėmus transporto priemones, įsigyja kitas, nebrangias transporto priemones ir toliau vykdo sau įprastą veiklą net ir neturėdami vairuotojo pažymėjimo.“
Jo nuomone, ateities diskusijos turėtų suktis apie technologinius sprendimus, tokius kaip variklio užvedimą blokuojančios sistemos esant neblaivumui, arba apie priverstinius gydymo kursus, ieškant balanso tarp žmogaus teisių ir visuomenės intereso.
Rengiant šią publikaciją taip pat kreiptasi į valdančiajai daugumai priklausančią Lietuvos socialdemokratų partiją. Partijos komunikacijos skyrius rekomendavo klausimus perduoti Seimo nariui Juliui Sabatauskui, tačiau jis į užklausas neatsakė.
