„Shein“ ir „Temu“ siuntos į Lietuvą ėmė vėluoti? Paaiškino, kas nutiko

Nepaisant to, kad pirkėjas vos per kelias minutes nusprendžia, ką įsidėti į krepšelį, tačiau siuntos neretai keliauja savaites, o kartais – net ir mėnesį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

ES planuoja įvesti dviejų eurų fiksuotą rinkliavą mažoms siuntoms, atvežamoms iš išorės

Perspėja perkančius iš „Temu“: įmonė griebiasi drastiškų priemonių

Traukęsis Lietuvos pašto pelnas pernai siekė 3,1 mln. eurų

„Shein“ ir „Temu“ siuntos vėluoja

Su portalo tv3.lt redakcija susisiekė skaitytoja Lina (vardas pakeistas). Ji piktinosi Lietuvos pašto darbu ir tikino, kad esą dėl jo kaltės nuolat vėluoja jos užsakytos siuntos.

Moteris pasakoja, kad siuntinių, ypač iš populiarių internetinių platformų kaip „Shein“ ar „Temu“, vėlavimas jau tapo įprastu reiškiniu.

„Kiekvieną mėnesį tas pats: laukiame siuntų iš „Temu“, iš „Shein“ – ir jos vis užstringa. Atrodo, kad niekas nesikeičia. Skambiname, klausiame – atsakymai vis tie patys, jokio aiškumo“, – dalijosi skaitytoja.

Pasak Linos, tokia situacija veikiausiai susidaro dėl stringančio darbo Vilniaus logistikos centre.

„Žmonės specialiai važiavo patys pasižiūrėti, kas ten vyksta. Moteris sėdi lauke, rūko. Gal vietoje to, kad rūkytų, geriau dirbtų?“ – piktinosi skaitytoja.

Portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos paštu ir paklausė, kodėl siuntos klientų nepasiekia laiku.

Ilgesnis siuntų pristatymas yra įprastas?

Lietuvos pašto atstovas ryšiams su visuomene Lukas Zadarackas nurodė, kad ilgesnis siuntų, įsigytų iš Kinijos, pristatymo laikas yra natūralus reiškinys, nes yra įveikiamas ilgesnis atstumas.

„Kalbant apie siuntų pristatymo terminus paštu, didžiausią įtaką jiems turi siuntos kilmės šalis. Pavyzdžiui, siuntos iš Vakarų Europos šalių vidutiniškai keliauja iki 5–7 darbo dienų.

Tačiau, jeigu kalbėtume apie siuntas iš Kinijos elektroninės prekybos platformų, šis terminas vidutiniškai siekia apie 3 savaites, priklausomai nuo to, ar siunta keliauja žemės ar oro transportu“, – dalijosi L. Zadarackas.

Lietuvos pašto atstovas paneigė, kad darbai logistikos centruose stringa. Pasak jo, siuntos šiuose punktuose neužsibūna.

„Patikiname, kad šiuo metu absoliuti dauguma tarptautinių siuntų, atkeliavusių į pagrindinį Lietuvos pašto logistikos centrą Vilniuje, gavėjams Lietuvoje yra pristatomos jau kitą darbo dieną“, – nurodė L. Zadarackas.

Jis taip pat pridėjo, kad siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį ir greitesnį siuntų pristatymą skiriamas didelis dėmesys procesų automatizavimui, o taip pat papildomų logistikos srities darbuotojų samdymas, esant išaugusiems apdorojamų siuntų kiekiams.

Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad šių metų balandį, palyginti su pernykščiu balandžiu, Lietuvoje užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo 9,8 proc.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, palyginti su tau pačiu laikotarpiu pernai, tokio pardavimo apimtys išaugo 19,8 proc.

Kaip tokios parduotuvės išvilioja jūsų pinigus?

Kaip neseniai rašė portalas tv3.lt, ypač populiarios „Shein“, „Temu“ ir panašios parduotuvės naudoja schemą ir pasitelkia daug gudrybių, kuriomis nepajuntamai išvilioja jūsų pinigus.

Be viso to, niekas neužtikrina jūsų duomenų saugumo – gali būti nutekinti ne tik jūsų kontaktiniai, bet ir mokėjimų duomenys. Tad kaip nepasimauti ir nuo to apsisaugoti?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros docentė dr. Dalia Senvaitytė nurodė, kad tokiose parduotuvėse, kaip „Shein“ ar „Temu“, galima įsigyti dominančių daiktų už itin mažą kainą.

O tai suvokiama tarsi išlošimas, laimėjimas, kas skatina dopaminą ir norą „lošti“ toliau. 

„Prie šio laimėjimo pojūčio sustiprinimo prisideda ir pasitelkiami žaidimų elementai: loterijos rato sukimas, tam tikras taškų skaičiaus nuolaidai gauti ir pan. Pradėjęs „žaisti“ žmogus jaučiasi įsitraukęs ir „įsipareigojęs“ žaisti toliau. 

Labai veikia ir neva riboto prekių likučio rodymas. Tai kuria skubos efektą: žmogus raginamas priimti impulsyvų sprendimą, kuris nebūtinai leidžia įsivertinti realius savo poreikius, skatina nerimauti dėl to, kad galima prarasti „gerą“ progą įsigyti vieną ar kitą daiktą“, – tokių parduotuvių subtilybes aiškino D. Senvaitytė.

Anot jos, mokėdami nedaug žmonės kur kas rečiau susimąsto apie prekės kokybę ar jos būtinumą, kadangi „vis tiek pigu“, gal „prireiks, pravers“, taip prisipirkdami neplanuotų, nereikalingų daiktų.

„Beje, neretai įsigiję nereikalingų ar itin nekokybiškų daiktų žmonės numoja ranka, nes daug nemokėjo ir nenori atrodyti / jaustis „pralaimėję“ savo pasirinkimu. Kaip ir neišlošę loterijoje perka loterijos bilietus vėl ir vėl“, – įžvalgomis dalijosi VDU docentė.