„Čia būtų viena iš greitų priemonių, kuri galėtų būti greitai įgyvendinama. (...) Susėsime su Vyriausybe darbo grupėje ir surasime (galimybes – BNS)“, – komitete pareiškė jo vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Tuo metu finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė pareiškė, kad VMI pasiruošimas skirstyti lėšas užtruktų mažiausiai pusę metų, nes reikėtų įdiegti viešųjų pirkimų ir informacinių technologijų programas.
Viceministrei pakartojus, kad VMI dabar neturi nei patirties, nei žmogiškųjų išteklių, nei tokiam tikslui priderintų informacinių technologijų, V. Ąžuolas replikavo, kad „bus rasta“.
„Po to pavedimo Vyriausybei bus (verslo – BNS) nusivylimas“, – teigė ji.
Anksčiau viceministrė jau buvo informavusi, kad valdžia svarstė galimybę pavesti valstybės finansinę ir kitą paramą skirstyti VMI, tačiau paaiškėjo, kad dėl informacinių technologijų specifikos VMI to padaryti negali.
Pasak L. Maskaliovienės, VMI negali perimti net dalies „Invegos“ funkcijų, pavyzdžiui, tiesioginio lėšų skolinimo arba bent jau paraiškų gauti paramą priėmimo. Prieš savaitę komitetui ji užsiminė, kad Lietuvos paštas galėtų padėti greičiau išdalinti paramą.
Anot V. Ąžuolo, likvidumo paskolų dalinimą perduoti VMI siūlo verslas.
Jo teigimu, įmonės, kurių apyvarta siektų iki 45 tūkst. eurų, galėtų gauti 5 tūkst. eurų paramą, kai apyvarta būtų iki 300 tūkst. eurų, – 30 tūkst. eurų, o jeigu iki milijono – 80 tūkst. eurų.
Pasak jo, palūkanos galėtų siekti „vieną ar kiek procentų“, o tokia paskola būtų suteikiama nuo 24 iki 36 mėnesių.
Konservatorius Mykolas Majauskas suabejojo, ar reikėtų detalizuoti dydžius.
