Taip pat komitetas įvertins kelias dešimtis parlamentarų siūlomų pataisų bei Mokslų akademijos mokslininkų atliktą keičiamų mokesčių poveikio vertinimą.
Akademiko Romo Lazutkos parengtoje išvadoje sakoma, kad siūlomi pakeitimai dėl gyventojų pajamų apmokestinimo atliepia šių metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją dėl pajamų apmokestinimo progresyvumo didinimo.
„Gyventojų didelių pajamų apmokestinimo praktika Lietuvoje yra palanki ir turėtų skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją, jeigu būtų sudarytos patrauklios nemokestinės sąlygos“, – sakoma išvadoje.
„5 proc. padidinimas virš pagrindinio 20 proc. mokesčio tarifo gali tekti apie 2,7 proc. mokesčio mokėtojų, o dar papildomi 7 proc. gali tekti tik 0,6 proc. mokėtojų“, – nurodoma išvadoje.
Be to, pasak R. Lazutkos, smarkiai nekeičiant pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet taikant labiau progresinį pajamų mokestį galima pasiekti didesnio socialinio teisingumo neprarandant ekonomikos efektyvumo.
BFK taip pat apsispręs dėl Saugumo įnašo įstatymo projekto – ji numato ne gyvybės draudimo įmokų apmokestinimą, dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisų, numatančių, kiek iš reformos gautų pajamų teks gynybai.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu siūloma tarifą didinti 1 proc. punktu iki 17 proc., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūlomi trys progresiniai tarifai – 20, 25 ir 32 proc.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio – daugiausia neaiškumų, nes parlamentarai nesutaria dėl pirmojo būsto bei smulkaus ir ūkininkų turto, pavyzdžiui, garažų, sodo namelių, daržinių, sandėlių apmokestinimo.
Akcizų įstatymo pataisa numato įvesti vadinamąjį cukraus mokestį, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais naikinamas lengvatinis tarifas centriniam šildymui ir malkoms, lengvatinis 9 proc. tarifas didinamas iki 12 proc.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad finansų ministras Rimantas Šadžius atliko „titanišką darbą“, kad Vyriausybės parengta mokesčių reforma būtų subalansuota. Anot jo, pavyko parengti tokius mokestinius pakeitimus, kurie nepakenktų žmonių finansinei gerovei ir Lietuvos konkurencingumui.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs valdančiuosius užtikrinti verslą, kad dabar patvirtinus mokesčių pakeitimus jie nebedidėtų iki kadencijos pabaigos.
Verslas piktinasi, kad valdžia jo negirdi, tikina, kad mokesčių pertvarka žalinga ekonomikai.
Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl reformos Lietuvos BVP augimas bus 0,2 proc. punkto mažesnis.
Visų įstatymų svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį.
Mokesčių pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
