Išrinktasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas abejoja, ar naujasis Seimas šį projektą keis iš esmės – toks poreikis, anot jo, yra, bet nėra lėšų.
„Reikia žiūrėti realybei į akis. Didelių pakeitimų vargu, ar galima tikėtis iš Vyriausybės, netgi, iš naujosios, kuri atneš galutinį variantą. Yra rėmai, į kuriuos esame įsprausti. Yra didelė skola, jos palūkanos ir Mastrichto reikalavimai, kurie nuo sausio vėl galios“, – BNS teigė A. Sysas.
„O norėtųsi pertvarkyti, nes matosi, kiek kreipėsi su prašymais, kad poreikis (papildomų lėšų – BNS) keliams ir darbo užmokesčiui didžiulis. Keliams net milijardo prašo, o darbo užmokesčiui – šimtų milijonų. Deja, vargu, ar kažką būtų galima sužvejoti. Gal keliams kokį 100 mln. eurų, jeigu priimsime papildomus kažkokius pakeitimus“, – pridūrė jis.
A. Sysas pripažino, kad galimi tik kai kurie nedideli pakeitimai: „Gali būti kai kurie nedideli pastumdymai po porą milijonų“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi nematanti „didelės erdvės“ naujai Vyriausybei koreguoti biudžeto projektą, jį vadino „ištesėtų pažadų biudžetu“, kurio prioritetai – žmonių pajamų didinimas, gynybos ir saugumo stiprinimas bei investicijos.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau projektą lygino su naujiems valdantiesiems palikta „atomine bomba“.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė yra sakiusi, kad kitų metų biudžeto projektas yra „rizikingas“, o jame nenumatyta tvarių pajamų viešosioms paslaugoms.
Vyriausybei kitų metų biudžete numačius mažiau pinigų keliams nei šiemet, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą.
Kitų metų valstybės biudžete numatytas apie 2,5 mlrd. eurų, arba 3,03 proc. BVP krašto apsaugos finansavimas. Kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas šią savaitę sakė, kad biudžetas bus peržiūrėtas siekiant gynybai skirti 3,5 proc. BVP.
Paprastai per pirmą biudžeto svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas vyksta po kelių savaičių, o tuomet vyksta galutinis balsavimas, kuris kol kas numatytas gruodžio 15-ąją.
Pagal dabartinį projektą, kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc.
2025 metų valstybės biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc. bei atitiks ES nustatytų vadinamųjų fiskalinės drausmės Mastrichto kriterijų ribą. Valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. BVP.
