Jei Seimas dokumentą priimtų, institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas elektros gamintojams.
Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir „Litgrid“ būtų įpareigotos pasirašyti susitarimą su pagrindine eksportuojančia valstybe Švedija dėl pajamų perviršio pasidalijimo.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad Lietuvai su Švedija nepavykus susitarti, kitą savaitę bus prašoma Europos Komisijos pagalbos.
Seimui taip pat teikiamos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, įteisinančios solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės. Jis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio pastarųjų ketverių finansinių metų vidutinį apmokestinamąjį pelną.
Surinktos lėšos būtų naudojamos remti elektros vartotojus taip švelninant didelių kainų poveikį, taip pat investicijų į atsinaujinančią energetiką skatinimą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, į efektyvesnį energijos vartojimą, numatant finansinę paramą padedant mažinti energijos suvartojimą.
Dėl pataisų Seimas balsuos iki Kalėdų.
