Parlamentarams nesutikus iki 9 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo rezervo lėšų skirti priemiestinėms savivaldybėms keliams finansuoti, ši iniciatyva galutinai nepalaidota. Ji grąžinta iniciatoriams tobulinti.
„Jau kelis metus KPPP programoje nėra papildomo finansavimo, koks buvo daugybę metų, žiedinėms savivaldybėms. Todėl manau, kad šią situaciją reikėtų taisyti, kad šiek tiek didesnis finansavimas būtų nukreiptas ten, kur tos investicijos labai greitai atsiperka, vertinant eismo intensyvumo kriterijus”, – Seimui pateikdama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.
Ji akcentavo, kad įstatymo pataisomis nebūtų nuskriaustos kitos šalies savivaldybės.
„Siūlau neskraudžiant kitų savivaldybių, nei kiek neatimant iš kitų, o būtent iš tos „kišenės”, kuria realiai disponuoja Susisiekimo ministerija, paskirti lėšas šešioms žiedinėms savivaldybėms, kur yra didelis eismo intensyvumas”, – sakė R. Tamašunienė.
Tačiau tai neįtikino konservatorių Edmundo Pupinio, Jurgio Razmos, kurie siūlė didinti visų savivaldybių kelių finansavimą, o ne teikti tik žiedinėms savivaldybėms palankų projektą.
„Siūlyčiau ne kažkelintą kartą teikti tokius projektus dėl privilegijuoto kelių tvarkymo finansavimo žiedinėms savivaldybėms, o teikti rimtą projektą dėl žiedinių savivaldybių panaikinimo”, – paragino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Jeigu Seimas būtų pritaręs, į KPPP rezervo lėšas, kurios būtų paskirstytos Vyriausybės nustatyta tvarka, galėtų pretenduoti aplink didžiausius miestus esančios Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
Šios lėšos būtų skirtos žiedinių savivaldybių „vietinės, krašto ar rajoninės reikšmės didžiausio eismo intensyvumo kelių objektams finansuoti“. Šiuo metu jos paskirstomos atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms pritrūko palaikymo pateikimo stadijoje, už jas balsavo 41 Seimo narys, 19 buvo prieš, susilaikė 49 parlamentarai.
ELTA primena, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Seimas po pateikimo nepritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms pagerinti aplink didžiuosius miestus esančių savivaldybių kelių infrastruktūrą. Pernai projektas irgi buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
