Kad įsigaliotų, Seimo priimtą valstybės biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas.
Ketvirtadienio posėdyje pirmiausia buvo svarstoma keliasdešimt Seimo narių pasiūlymų skirti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui. Absoliučiai daugumai tokių pasiūlymų Vyriausybė nepritarė, dėl to norint apeiti tokią jos išvadą, buvo reikalingas bent 71 Seimo nario balsavimas už naują pasiūlymą.
Didžiausią frakciją turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos daugelis narių nedalyvavo balsavime, tad likusiems parlamentarams nepavyko surinkti reikalingų balsų.
Didelis biudžeto deficitas
Priimamo dokumento projekte numatoma, kad 2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11,25 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 15,82 mlrd. eurų.
Biudžeto asignavimai viršys pajamas 4,57 mlrd. eurų. Šias lėšas Lietuvai reikės per kitus metus pasiskolinti ir kada nors ateityje grąžinti.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį žurnalistams sakė, kad iš viso kitais metais skolos aptarnavimui Lietuvai reikės pasiskolinti 5,5 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų bus skiriama anksčiau paimtų paskolų grąžinimui ir palūkanų mokėjimui.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis Valius Ąžuolas užsiminė, kad didžiausia opozicinė frakcija už naujos Vyriausybės biudžeto projektą nebalsuos, nes jame yra numatyta per didelis deficitas.
Tuo metu valdantieji ne kartą viešai argumentavo, kad ankstesnė Vyriausybė esą dirbtinai įtraukė dar nepatvirtintas pajamas iš Europos Sąjungos ir neįtrauktos būtinos papildomos išlaidos koronavirusui valdyti. Taigi, taip deficitas neva dirbtinai buvo sumažintas.
Finansų ministerijos duomenimis, atnaujintame biudžete išlaidos padidintos daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų. Didžiausią jų dalį planuojama skirti koronaviruso pasekmių mažinimui.
Gausybė siūlomų papildomam finansavimui
Pirmiausia posėdžio metu Seimas atskirai sprendė dėl kiekvieno nario siūlymų skirti papildomą finansavimą iš biudžeto vienam ar kitam projektui. Kad tai būtų padaryta, buvo reikalinga ne tik teigiama Vyriausybės išvada dėl papildomo finansavimo, bet ir daugumos parlamentarų balsai.
Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Robertas Šarknickas siūlė skirti 1,3 mln. eurų Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus patalpų. Vyriausybė nesutiko tam skirti lėšų, jos poziciją palaikė ir Seimo dauguma.
Tai pačiai frakcijai priklausantis Gintautas Kindurys vienas ar su kitais parlamentarais teikė kelis pasiūlymus įtraukti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui (remontuoti mokyklas ar kitus objektus) Rytų Lietuvoje, kur jis ir buvo išrinktas į Seimą. Nė vienam iš jų parlamentarai nepritarė.
Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlė skirti 2,3 mln. eurų Šilalės laisvalaikio ir sporto centro II etapo darbų tęsimui. Šiam pasiūlymui taip pat nepritarta.
LVŽS atstovė Laima Nagienė prašė skirti iš biudžeto 1 mln. eurų naujam sporto centrui Mažeikiuose statyti. Tačiau ir šiam pasiūlymui nepritarta.
Konservatorius Žygimantas Povilionis siūlė Seimo kanceliarijai papildomai skirti 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo JAV Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Kadangi Vyriausybė pritarė tokioms papildomos išlaidoms, joms pritarė ir visas Seimas.
Panašiai pritarta ir kito konservatoriaus Liutauro Kasčiūno pasiūlymui skirti papildomus 100 tūkst. eurų Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui šia suma sumažinant įstaigai skirtas lėšas investicijoms.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis prašė kolegų skirti 18 mln. eurų Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo darbams. Tam parlamentarai nepritarė.
Pritarimo nesulaukė ir LVŽS atstovės Aušrinės Norkienės pasiūlymas skirti 1 mln. eurų Tauragės rajono savivaldybei Sporto ir kultūros komplekso statyboms finansuoti.
Liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Vaitkus siūlė Tauragės sporto ir kultūros kompleksui siūlė skirti 650 tūkst. eurų. Tačiau ir jam Seimas nepritarė.
LVŽS narė Guoda Burokienė prašė skirti 300 tūkst. eurų Panevėžio rajono savivaldybei Krekenavos kultūros centro rekonstrukcijos išlaidoms iš dalies padengti. Vėlgi tam Seimas nepritarė.
Ir mokykloms, ir pagalbos paslaugoms
Konservatorė Irena Haase prašė papildomai skirti 42,2 tūkst. eurų Šakių r. Kidulių pagrindinės mokyklos sporto salės remontui. Ir šiam pasiūlymui nepritarta.
LVŽS atstovas Deividas Labanavičius siūlė skirti papildomų lėšų keliems projektams, susijusiems su Panevėžio miestu, kuriame jis buvo išrinktas. Parlamentarai jiems nepritarė.
Nepritarė ir socialdemokratų Tomo Bičiūno su Vilijos Targamadzės siūlymui skirti 28,8 mln. eurų bazinių švietimo pagalbos paslaugų užtikrinimui.
Skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša siūlė Vaiko teisių apsaugos tarnybai papildomai skirti 47,35 tūkst. eurų, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 100,2 tūkst. eurų. Tam nebuvo priimta.
Nepritarta ir Vytauto Bako, Juozo Baublio, Kęstučio Mažeikos, Roberto Šarknicko pasiūlymui papildomų lėšų skirti Pietų Lietuvos savivaldybių projektams.
Grupė Seimo narių siūlė pakeitimus, susijusius su 2021 m., kurie paskelbti Olimpiniais metais. Siūloma perskirstyti jau numatytą finansavimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų eilutėje. Tam nebuvo pritarta.
Ir mūšiui įamžinti, ir sveikatingumui, ir ugniagesiams
Liudas Jonaitis ir Rima Baškienė siūlė skirti daugiau kaip 0,5 mln. eurų Šiaulių rajono mokykloms. Šiam pasiūlymui Seimas nepritarė.
Grupė Seimo narių siūlė skirti „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“ investicijų projekto užbaigimui 500 tūkst. eurų.
Liberalų sąjūdžio narys Juozas Baublys teikė kelias pataisas dėl papildomo kelių projektų Varėnos rajone finansavimo. Jiems kolegos nepritarė.
LVŽS narys Jonas Jarutis su dviem kolegomis siūlė skirti 1 mln. eurų projekto Sveikatingumo ir sporto komplekso Kupiškyje statybai. Kaip ir daugeliui kitų pasiūlymų, šiam Seime taip pat nebuvo pritarta.
Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys Arminas Lydeka ir Andrius Bagdonas siūlė Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos papildomai skirti 600 tūkst. eurų daugiau nei numatyta dabar. Seimas tam nepritarė.
Socialdemokratas Tomas Bičiūnas ir konservatorius Andrius Navickas nesėkmingai siūlė padidinti asignavimus 320 tūkst. eurų Kėdainių ligoninės Nervų ligų ir priėmimo skyriaus pastato rekonstrukcijai.
Parlamentarai nesutiko ir su konservatoriaus Jono Gudausko kartu su R. Žemaitaičiu teiktam siūlymui skirti Šilalės laisvalaikio ir sporto centro II etapo darbų tęsimui 2,3 mln. eurų.
LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius siūlė papildomai kelis projektus Raseinių rajone, kuriame buvo išrinktas į Seimą. Tam pritarta nebuvo.
Frakcijos kolegos V. Ažuolas su G. Burokiene ir A. Norkiene siūlė papildomai skirti ne mažiau kaip 2,99 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti. Parlamentarai tam nepritarė.
V. Ąžuolas ir Lukas Savickas iš LVŽS frakcijos siūlė skirti 7,488 mln. eurų medikų, policininkų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų tiesiogiai su pandemijos valdymu susiduriančių specialistų atlyginimų priedams mokėti, šias lėšas paimant iš Nacionalinio radijo ir televizijos. Šiam pasiūlymui Seimas taip pat nepritarė.
Taip pat nepritarė ir liberalų sąjūdžio atstovo Ričardo Juškos pasiūlymui skirti 200 tūkst. eurų Pagėgių pradinės mokyklos remonto pabaigimui.
Sėkmės nesulaukė ir frakcijos kolegos Jono Varkalio kartu su konservatoriumi Jurgiu Razma teiktas siūlymas 460 tūkst. eurų skirti Plungės r. Kulių gimnazijos remontui, kartu su V. Valkiūnu siūlymas skirti 1,1 mln. eurų Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos renovacijai, taip pat kitiems siūlymams.
