Už tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 14 susilaikė.
Teigiama, kad projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektra ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė apgailestavo, kad antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų projektas stokojas skaidrumo ir verčia abejoti.
Tuo metu konservatorius Justinas Urbanavičius tikino, kad antrojo parko jūroje statybų skeptikai po kelerių metų pamatys, kad šis projektas buvo geriausia išeitis.
Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu. Be to, jis didins vietos elektros gamybą iki pusės Lietuvai reikalingo kiekio.
Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviejų jūrinio vėjo parkų statybai – iki 1,4 GW galios.
Teigiama, kad vystymo mokestis, kurį sumokėtų parko vystytojai, kompensuotų valstybės patirtas papildomas išlaidas 2022-2023 metais skolinantis gyventojų kompensacijoms už elektros energiją.
Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.
2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. elektros energijos.